Paieška

Vatican News
Popiežius Pranciškus Popiežius Pranciškus  (Vatican Media)

Popiežiaus Mišios už šeimas

Popiežius Pranciškus penktadienio ryto Mišių pradžioje paprašė melstis už šeimas, priminė, kad penktadienį minima JT įsteigta Tarptautinė šeimos diena. Popiežius aukojo penktosios Velykų savaitės penktadienio Mišias savo namų koplyčioje. Homilijoje popiežius patikino, jog Jėzus suteikia tikrąjį džiausmą ir laisvę, o griežtumas sukelia sąmyšį; „ten kur griežtumas – nėra Dievo dvasios“.
Popiežiaus Mišių intencija už šeimas

 

„Šiandien minima Pasaulinė šeimos diena. Melskimės už šeimas, kad šeimose augtų Viešpaties Dvasia, meilės, pagarbos ir laisvės dvasia.“

Homilijoje popiežius komentavo Mišių skaitinį iš Apaštalų darbų (Apd 15, 22–31) apie Pauliaus ir Barnabo siuntimą į Antiochijos krikščionių bendruomenę. Joje nerimą ir sąmyšį sukėlė apaštalų neįgalioti asmenys. Apaštalai bendruomenei pasiunčia paguodžiantį laišką, paaiškindami apie atleidimą nuo Mozės įstatymo priesakų, kurių laikytis reikalavo krikščionimis tapę fariziejai.

Pirmykštė Bažnyčia patyrė ir ramybės, ir persekiojimų, ir nerimo laikotarpius, sakė homilijoje Pranciškus. Mišių pirmajame skaitinyje pasakojama apie nerimo laikotarpį. Krikščionimis tapę pagonys džiaugėsi įtikėję Jėzų. Jie krikštijosi, buvo laimingi: ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Jie perėjo iš pagonybės tiesiai į krikščionybę, be jokių tarpinių žingsnių. Bet kai kurie iš žydų kilę mokiniai reikalavo, kad pagonys pirma taptų žydais, o tik paskui krikščionimis.

Jie gynė tokį savo nusistatymą pastoraciniais, teologiniais ir moraliniais  argumentais, laikėsi griežtumo linijos. Jėzus jau buvo perspėjęs šitaip galvojančius Rašto aiškintojus. Tai buvo ideologija besivadovaujantys asmenys, doktriną jie pavertė ideologija. Jie norėjo priesakų religijos ir panaikino Dvasios laisvę. Tie, kurie jais sekė, buvo griežti, jiems Evangelijos džiaugsmas buvo svetimas. Jie manipuliavo tikinčiųjų sąžinėmis, kad jos būtų griežtos.

Griežtumas nėra iš gerosios Dvasios, nes ginčija išganymo malonę. Toks reiškinys ne kartą pasikartojo Bažnyčios istorijoje, taip pat mūsų laikais buvo organizacijų, kurios dirbo gerai, bet visi jų nariai buvo griežti, vėliau sužinojome apie vidinį jų sugedimą, taip pat apie steigėjų sugedimą. Ten, kur griežtumas, nėra Dievo Dvasios, trūksta išganymo malonės. Nuteisinimas yra malonė, jos nenusipirksi, tai – dovana!

Apaštalai susirinkime nusprendžia parašyti laišką, kuris prasideda šiais žodžiais: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina“. Laiške, remiantis sveiku protu, primenama tai, kas svarbu, pagoniški priesakai atskiriami nuo krikščioniškų. Atsivertėliai pagonys susirinko į asamblėją, perskaitė apaštalų laišką ir apsidžiaugė dėl drąsinančių paguodos žodžių: jų nerimą pakeitė džiaugsmas.

Griežtumo dvasia visuomet kursto sąmyšį. Evangelijos laisvės dvasia suteikia džiaugsmą, būtent Jėzaus prisikėlimas suteikia džiaugsmą. Santykis su Dievu, su Jėzumi nereiškia naudos siekimo, verslavimo: tai malonės santykis, toks, koks buvo Jėzaus ryšys su mokiniais. Jėzus penktadienio Evangelijoje patikino, kad mokiniai yra jo draugai, ne tarnai: „Jau nebevadinu jūsų tarnais... Jus aš draugais vadinu... Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau“. Tai malonė!

„Prašykime Viešpatį, kad mums padėtų atskirti evangelinės malonės vaisius nuo neevangelinio griežtumo vaisių; kad išlaisvintų nuo bet kokio nerimo, kurį sukelia visi tie, kurie tikėjimo gyvenimą pajungia kazuistiniams priesakams, neturintiems prasmės; kalbu apie beprasmius priesakus, o ne apie įsakymus: (Viešpats) teišvaduoja nuo laisvę atimančios griežtumo dvasios“. (SAK / Vatican News)

2020 gegužės 15, 07:08