Paieška

Vatican News

Antroji katechezė apie maldą: krikščionio malda

Malda būdinga visiems, kiekvienos religijos žmonėms ir turbūt visiems, kurie neišpažįsta jokios religijos. Malda užgimsta slapčiausioje žmogaus vietoje, širdyje, iš jos kyla ieškojimo ilgesys. Ieškojima „To“, („Kažko“), ieškojima Dievo. Krikščionio maldoje „To“ ieškojimas yra apreikštas: Jėzus mums apreiškė Dievą, sakė Pranciškus trečiadienį, katechezių apie maldą antrojo pašnekesio metu. Šį kartą Pranciškus kalbėjo apie krikščionio maldą.

Malda užgimsta mūsų slėpiningame viduje, toje jo vietoje, kurią dvasingumo mokytojai vadina širdimi. Malda yra intymiausias mūsų slėpinys: jausmai meldžiasi, bet malda nėra tik jausmai; protas meldžiasi, bet malda nėra tik išminties veiksmas; kūnas meldžiasi, bet galima kalbėtis su Dievu turint rimčiausią negalią. Taigi, žmogus meldžiasi visas, jei meldžiasi jo širdis. Malda užgimsta žmogaus viduje todėl, kad iš ten kyla susitikimo ilgesys. Šis ilgesys yra daugiau nei poreikis – tai ieškojimas „To“.

Krikščionio malda užgimsta „To“ apreiškimu. „Tasai“ nėra slėpiningas, o bendrauja su mumis. Jono Evangelijos prologas tvirtina: „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieblobstyje esantis, mums jį apreiškė“ (Jn 1, 18): „Jėzus mums apreiškė Dievą“, – sakė Pranciškus.

Krikščionis malda jungiasi su švelnios išvaizdos Dievu, nenorinčiu gąsdinti žmonių. Krikščionis į Dievą kreipiasi su pasitikėjimu drįsdamas vadinti jį Tėvu.

Krikščionybė iš santykių su Dievu pašalino bet kokius feodalinius ryšius: mūsų tikėjimo pavelde nėra tokių sąvokų kaip pavergimas, vergovė, vasalas, yra tokie žodžiai kaip sandora, draugystė, pažadas, bendrystė, artumas. Jėzus, atsisveikindamas su mokiniais, pasakė: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų“ (Jn 15, 15–16). „Tai yra dovanų kuponas! Ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų!“ – pakartojo Pranciškus. Popiežius tęsė:

„Dievas yra ištikimas sąjungininkas. Jei žmonės nustoja mylėti, Jis vis vien trokšta gero, net jei jo meilė mums jį nuveda ant Kalvarijos kalno. Dievas yra visuomet arti mūsų širdies durų ir laukia, kad jas atvertume jam. Kartais jis beldžiasi į širdies duris, tačiau nesiveržia vidun: jis laukia. Dievo kantrybė mums yra kaip tikro tėvo, mus labai mylinčio tėvo kantrybė. Sakyčiau, kad tai kartu sudėjus yra ir tėvo, ir motinos kantrybė. Jis visada arti mūsų širdies, o kai į ją beldžiasi, pasibeldžia švelniai ir itin meilingai.“

„Toks yra Dievas, į kurį kreipiamės maldoje. Tai kievienos krikščioniškos maldos degantis branduolys. Meilės Dievas, mūsų Tėvas, mūsų laukia ir mus palydi“, – sakė trečiadienio katechezės metu Pranciškus. (SAK / Vatican News)

2020 gegužės 13, 13:12