Paieška

Vatican News

Ekumeninė „Tėve mūsų“ malda, kad kuo greičiau baigtųsi pandemija

„Kartu išsakykime maldavimus Viešpačiui šiomis kančios dienomis, kai pasaulis patiria didelių išbandymų dėl pandemijos. Tegu Tėvas, geras ir gailestingas, išgirsta sutartinę savo vaikų maldą, kurie pasitikėdami ir viltingai žvelgia į Jo visagalybę“, – po trečiadienio katechezės sakė popiežius, priminęs savo kvietimą visų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių ganytojams bei tikintiesiems trečiadienio vidudienį dvasinėje vienybėje sukalbėti „Tėve mūsų“ maldą.

Atėjus vidudieniui popiežius Pranciškus pasakė trumpą įvadinį žodį. Pasak jo, kiekvieną dieną po kelis kartus kaip vaikai kreipiamės į Tėvą. 

„Bet šiuo metu trokštame melsti koronaviruso pandemijos sunkiai išbandomai žmonijai gailestingumo. Visi kartu, visų Bažnyčių ir bendruomenių krikščionys, bet kokio amžiaus, visų kalbų ir tautų“, – sakė popiežius.

„Meldžiamės už ligonius ir jų šeimas, už medicinos sektoriaus darbuotojus ir visus jiems padedančius, už esančius valdžioje, už tvarkos palaikymo pajėgas ir savanorius, už mūsų bendruomenių atsakinguosius.“

Popiežius priminė, kad trečiadienį nemažai krikščionių bendruomenių švenčia Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmę. Jos nuolankiai ir su visišku atsidavimu ištartame „Štai aš“ atsispindi Dievo Sūnaus „Štai Aš“. 

„Taip pat mes su pasitikėjimu atsiduodame į Dievo rankas ir viena širdimi bei viena dvasia meldžiame“, – sakė Pranciškus, kuris maldą sukalbėjo lotyniškai.

„Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.“

Kardinolas Comastri
Kardinolas Comastri

Popiežiaus maldą pratęsė kardinolas Angelo Comastri, kuris prie didžiojo šv. Petro bazilikos altoriaus sukalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą, kuri tiesiogiai siejasi su šiandienine Dievo Motinai skirta iškilme. 

Pasak šv. Petro bazilikos arkikunigo, „Viešpaties Angelo“ maldoje primenamas Marijos „Taip“ arkangelo Gabrieliaus perduotam apreiškimui, jog Dievas ją, paprastą mergaitę, pasirinko būti savojo Sūnaus, Jėzaus, mūsų ir jos pačios Išganytojo Motina. Paprastai, laisvai, ryžtingai, ramiai ištartas „Taip“ pakeitė Marijos gyvenimą ir viso pasaulio istoriją. 

Apsireiškimo momentas buvo itin brangus Marijai. Todėl ji 1858 metų kovo 25 dieną Lurde, po primygtinių šventosios Bernadetos Soubirous prašymų, pasirinko pasakyti savo vardą: suglaudė rankas, pažvelgė į dangų, tarsi prašydama leidimo, ir ištarė: „Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“.  

Kardinolas Comastri priminė, kad jis stovi toje vietoje, kurioje 1854 metais, ketveriais metais anksčiau už Dievo Motinos apsireiškimą Lurde, paskelbta Nekaltojo Prasidėjimo dogma. 

Galima pridurti, jog pastaroji išreiškia Bažnyčios tikėjimą, jog Marijai Dievas suteikė ypatingą malonę gimti laisva nuo gimtosios nuodėmės, kuria pasižymi kiekvienas žmogus. Gimtoji nuodėmė nėra asmeninė nuodėmė, tačiau greičiau būsena, pirmapradžio teisumo harmonijos nebuvimas. Gimtosios nuodėmės paženklinti žmonės nebesugeba harmoningai bendrauti tarpusavyje ir su kūrinija, turi polinkį į blogį. Dėl to vėliau nusideda asmeninėmis nuodėmėmis.

Gavęs absoliučios daugumos vyskupų pritarimą, taip pat teologinės komisijos ir kardinolų kolegijos patvirtinimą, 1854 metų gruodžio 8 dieną šv. Petro bazilikoje popiežius Pijus IX perskaitė bulę Ineffabilis Deus, kurioje įtvirtinama, jog „Švenčiausioji Mergelė Marija nuo pirmos prasidėjimo akimirkos ypatinga Visagalio Dievo malone ir privilegija dėl žmonijos Atpirkėjo Jėzaus Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesutepta“.

Kardinolas Comastri pasakojo apie amžininkų liudijimą, jog dogmos paskelbimo diena buvusi labai debesuota, bet tą akimirką debesys prasiskyrė ir dideliame šv. Petro bazilikos lange nušvito saulės spindulys, apšvietęs ir Pijaus IX veidą, kuris tą akimirką susijaudino iki ašarų. Kardinolas pakvietė su panašiu nusistatymu melsti Dievo Motinos užtarimo. 

Lurdas
Lurdas

Trečiadienį popiežius taip pakvietė nuotoliniais būdais ir kanalais dalyvauti maldoje, kuriai jis vadovaus penktadienį, kovo 27 dieną, 18 valandą Romos laiku (19 val. Lietuvoje) ant šv. Petro bazilikos laiptų. Bus skaitomas Dievo žodis, pagarbintas Švenčiausiasis Sakramentas, suteiktas specialus palaiminimas Urbi et Orbi bei galimybė gauti visuotinius atlaidus. (RK / Vatican News)

 

2020 kovo 25, 10:43