Paieška

Vatican News

Gavėnia – atsiplėškime nuo mobiliųjų telefonų, skaitykime Evangeliją

Popiežius Pelenų trečiadienio katechezėje kvietė tikinčiuosius per ateinančias keturiasdešimt dienų iki gavėnios pabaigos eiti su Jėzumi į dvasinę dykumą, savo širdies tyloje įsiklausyti į Dievo balsą. Malda, pasninkas, gailestingumo darbai: štai gavėnios dykumos kelias, sakė popiežius trečiadienio bendrosios audiencijos metu kviesdamas išjungti televizorių ir atsiversti Bibliją, atsiplėšti nuo mobiliųjų telefonų ir skaityti Evangeliją.

Jėzus kasdien išeidavo vienas į atokias vietas melstis, priminė Pranciškus. Nėra lengva sukurti širdies tylą, mes visuomet linkę ieškoti galimybių su kuo nors pasišnekėti, pabendrauti, tačiau gavėnios metu reikia širdies tylos, sakė popiežius, kviesdamas gavėnios metu išjungti televizorių ir atsiversti Evangeliją.

„Metas atsijungti nuo mobiliųjų ir prisijungti prie Evangelijos“, – sakė popiežius. Šventasis Tėvas pasidalijo savo vaikystės prisiminimais: „Kai buvau mažas, nebuvo televizoriaus, bet buvo paprotys nesiklausyti radijo. Nes gavėnia yra dykuma“, – sakė popiežius.

Gavėnia yra metas atsisakyti nereikalingų žodžių, apkalbų, paskalų, gandų; tai metas asmeniškai kreiptis į Viešpatį. Kreiptis į jį „Tu“. Tai metas pasiryžti sveikai širdies ekologijai, iššluoti širdies aslą.

Gyvename pasaulyje, kuriame per daug žodinio smurto, verbalinės taršos, įžeidžiančių ir kenksmingų žodžių, kurių garsą sustiprina socialiniai tinklai. Įžeidinėjame taip parastai, tarsi sakytume „Laba diena“. Esame skandinami tuščių žodžių, reklamos, melagingų žinių. Apsipratome girdėti viską apie viską ir rizikuojame taip supasaulėti, kad širdis sustabarės, o jai pagydyti nėra kito būdo, tik tyla.

Jėzus, kviesdamas mus į dykumą, nori kad išgirstume jo balsą, tai – sąžinės balsas, gėrio balsas. Jis mus kviečia įsiklausyti į tai, kas svarbu, esmiška. Velniui, kuris jį gundė, Jėzus atsakė: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4, 4). 

„Kaip labai reikia mums duonos – ir labiau nei duonos mums reikia Dievo žodžio, mums reikia kalbėtis su Dievu, turime melstis! Nes tik Dievo akivaizdoje atsiveria širdies troškimai ir išnyksta sielos dvilypiškumas. Todėl dykuma nėra mirties, bet gyvybės vieta, pokalbis su Viešpačiu tyloje mums sugrąžina gyvenimą.

Pasak Pranciškaus, dykuma taip pat yra esmės vieta. Labai reikėtų atsisakyti paviršutiniškų dalykų, atrasti išliekančius, pamatyti šalia esančiųjų veidus. Jėzus mums davė pavyzdį pasninkaudamas. Pasninkas leidžia atsisakyti tuščių, paviršutiniškų dalykų, atrasti esmę. Pasninkauti – tai ne tik numesti svorį, bet eiti prie esmės, atrasti paprastesnio gyvenimo grožį.

Dykuma yra vienatvės vieta. Taip pat šiandien tiek daug vienišų, apleistų  žmonių, vargstančiųjų ir senolių, gyvenančių tyloje, marginalizuotų ir atstumtų. Kalbėjimas apie juos nekelia žavesio. Tačiau dykuma mus veda pas tuos, kurie yra priversti tylėti ir tyliai prašo mūsų pagalbos. Ėjimas per gavėnios dykumą yra ėjimas artimo meilės keliu pas silpnuosius, sakė popiežius.

Malda, pasninkas, gailestingumo darbai: štai gavėnios dykumos kelias. Dievas pranašo Izaijo lūpomis pažadėjo: „Štai aš kuriu naują dalyką! Net per dykumą tiesiu kelią“ (Iz 43,19). Dykumoje atsiveria kelias, vedantis iš mirties į gyvenimą. Eikime į dykumą su Jėzumi, išeisime iš jos ragaudami Velykų, Dievo meilės galios, kuri atnaujina gyvenimą. Ir su mumis atsitiks tai, kas atsitinka su dykuma, kuri pavasarį sužydi, tarsi iš nieko staigiai sudygsta augmenija ir sprogsta pumpurai. „Drąsos, eikime su Jėzumi į gavėnios dykumą: su juo sužydės ir mūsų gyvenimo dykumos!“ – sakė bendrosios audiencijos dalyviams popiežius. (SAK / VaticanNews)

2020 vasario 26, 15:32