Paieška

Vatican News

Paskelbtas apaštališkasis paraginimas „Querida Amazonia“

Trečiadienio vidudienį Vatikano spaudos salėje buvo pristatytas popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas „Querida Amazonia„. Dokumentas siūlo naujus evangelizavimo kelius, drąsina pasauliečius aktyviau dalyvauti Bažnyčios misijoje, kalba apie visų pareigą rūpintis vargstančiaisiais ir gamtos apsauga.

„Mylima Amazonija iškyla pasaulio akivaizdoje su visu savo spindesiu, drama ir slėpiniu“, – šiais žodžiais prasideda Pranciškaus posinodinis paraginimas. Įvade popiežius patikslina, kad šis dokumentas tiesiogiai nesiremia Sinodo baigiamuoju dokumentu. Baigiamosios Sinodo išvados savaime yra vertingos ir popiežius visus ragina su jomis susipažinti. Apaštališkajame paraginime kalbama apie tai, ko popiežius linki Amazonijai, apie kokią Amazoniją jis svajoja. Dokumentą sudaro keturi skyriai, kuriuose kalbama apie keturias su Amazonija susijusias popiežiaus svajones: socialinę, kultūrinę, ekologinę ir bažnytinę.

Visuomenė

Šiame dokumento skyriuje kalbama apie sudėtingą Amazonijos regiono šalių socialinę ir ekonominę situaciją, daugiausiai dėmesio skiriama mažosioms tautelėms, gyvenančioms tuose regionuose, kur intensyviausiai eksploatuojami gamtos resursai. Popiežius vadina nusikalstamu neteisingumu tokį politinės ir ekonominės galios naudojimą, kuris kursto korupciją, pavergia žmones, o neretai veda net iki žmonių žudymo. Šioje dalyje primenama, kad ir Pranciškaus pirmtakai ne kartą kalbėjo apie Amazonijos gyventojų išnaudojimą. Benediktas XVI kėlė balsą prieš šio regiono niokojimą, o Jonas Paulius II įspėjo, kad globalizacija nevirstų nauju kolonializmu. Pasak Pranciškaus, reikia kurti naujus solidarumą ir pažangą ugdančius visuomeninius santykius, visų pirma reikalingas dialogas pačių Amazonijos šalių visuomenių viduje, į kurį būtų įtraukti ir vargingiausi gyventojai, būti girdimas ir jų balsas.

Kultūra

Antrasis skyrius, skirtas Amazonijos tautų ir genčių tapatybei ir kultūriniam savitumui. Vartotojiška pasaulio vizija suvienodina kultūras, nugludina jų savitumus, rašo popiežius. Jei norime, kad Amazonija atsispirtų kultūrinei kolonizacijai ir išsaugotų viena kitą praturtinančių tradicijų įvairovę, reikia susigrąžinti šaknis, pagydyti sužeistą istorinę atmintį. Tai sakydamas popiežius įspėja ir dėl kito kraštutinumo – uždaro „gentizmo“. Ir čia panaudotas popiežiaus pamėgtas poliedro – daugiasienės geometrinės figūros – simbolis. Popiežius svajoja apie Amazoniją, susidedančią iš viena kitą papildančių ir praturtinančių vietinių tautų ir kultūrų įvairovės. Tačiau kalbant apie kultūrinę tapatybę visada reikia atsiminti tautų teises, nes neįmanoma išsaugoti tautų ir genčių savitumo, jei pažeidžiamos žmogaus teisės, nepaisoma teisingumo ir niokojama gamta.

Ekologija

Popiežius primena savo enciklikos Laudato si’ pagrindinę mintį, kad žmogaus asmens gerovę ir gamtos sveikatą sieja abipusės priklausomybės ryšys. Amazonija yra žalieji viso pasaulio plaučiai. Jų sveikatai kelia grėsmę įvairūs lokalūs ir tarptautiniai ekonominiai interesai. Kai kas kaip būdą apsaugoti Amazoniją yra pasiūlęs viso regiono internacionalizavimą. Popiežius tam nepritaria, pabrėždama Amazonijos regioną sudarančių valstybių atsakomybę, jų pareigą spręsti ekologines problemas, tuo pat metu atsižvelgiant į labiausiai nuo jų priklausomų vietinių bendruomenių, tautų ir genčių  teises. Popiežius primena ir žmogaus santykio su gamta teologinį aspektą – tai vieta, kurioje Dievas apsireiškia savo vaikams ir suteikia jiems pašaukimą.

Bažnyčia

Ketvirtajame skyriuje popiežius dalijasi savo svajone, kad šiame regione gyvenanti ir tarnaujanti Bažnyčia turėtų Amazonijos veidą. Evangelija turi būti dar labiau įkultūrinta Amazonijos tautose. Evangelizavimo misijoje turi būti atsižvelgiama į vietinių kultūrų socialinį kontekstą ir dvasines vertybes. Ne kiekvienas tradicinės kultūros simbolis turi būti tuoj pat kvalifikuojamas kaip stabmeldiškas. Taip pat ypatingą dvasinę vertę vietinėms tautoms turintys mitai neturi būti tuoj pat atmetami kaip pagoniški. Šioje dokumento dalyje kalbama apie liturgijos įkultūrinimą. Popiežius primena, kad tai siūlė jau Vatikano II susirinkimas. Ir pernai rudenį vykusio Sinodo metu buvo siūloma sukurti amazoniškajį ritą. Popiežius šios temos neplėtoja, tačiau, primindamas savo ankstesnį dokumentą Amoris laetitia, sako, kad Bažnyčia neturėtų elgtis kaip muitinė. Svarbiausia, kad tikintieji, ypač vargstantieji, galėtų naudotis Bažnyčios teikiamais sakramentais.

Popiežius ragina viso Lotynų Amerikos žemyno vyskupus siųsti kiek įmanoma daugiau misionierių į Amazoniją, kad šiame regione gyvenantys tikintieji galėtų kuo dažniau dalyvauti Eucharistijoje. Dėl to reikia peržiūrėti kunigams skiriamas pareigas, labiau apsiriboti tuo, kas specifiškai priklauso kunigo misijai, kam reikalingi kunigystės šventimai, o kitas pareigas bendruomenėse skirti pasauliečiams. Popiežius mini Amazonijoje tarnaujančius vienuolius ir vienuoles, jų jautrumą socialiniam teisingumui, jų sukurtas keliaujančiųjų misionierių grupes. Pranciškus taip pat dėkoja drąsioms ir pasišventusioms moterimis, uoliai tarnaujančioms savo bendruomenėms. Popiežius įspėja dėl Bažnyčios tapatinimo tik su struktūromis, apsiribojimo tik funkcijomis ir pareigybėmis, nes tai neišvengiamai veda į pasauliečių vaidmens klerikalizavimą.

Bažnyčiai skirto skyriaus pabaigoje paminėtas ir ekumeninis Evangelijos skelbimo misijos Amazonijoje matmuo. Popiežius ragina katalikus ieškoti dialogo ir bendro veikimo su kitais krikščionimis erdvių, kartu melstis ir dirbti, kartu ginti vargstančiuosius.

Baigdamas Amazonijai skirtą posinodinį apaštališkąjį paraginimą popiežius Pranciškus malda kreipiasi į Švenčiausiąją Mergelę Mariją: „Motina, pažvelk į Amazonijos vargstančiuosius, į dėl piktų ketinimų griaunamus jų namus, paliesk galingųjų širdis, kad būtų išgelbėta tai, kas dar gyva.“

(JM / VaticanNews)

2020 vasario 12, 12:00