Paieška

Vatican News
Popiežiaus audiencija Popiežiaus audiencija  (Vatican Media)

Kanoninė bausmė yra vaistas

1917 metais parengus pirmąjį organišką Kanonų teisės sąvadą, buvo įsteigta ir speciali komisija tekstams aiškinti ir tobulinti. 2020 metų vasario 21 dieną popiežius Pranciškus priėmė šios komisijos įpėdinės – Popiežiškosios įstatymų tekstų aiškinimo tarybos – narius, kurie dalyvavo kasmetiniame susitikime. Susitikimo dėmesio centre buvo dabartinio Kanonų teisės kodekso VI knyga apie bažnytines bausmes.

Savo kalboje audiencijos dalyviams popiežius aptarė, kokia yra teisės prasmė ir funkcija Bažnyčioje, mistiniame Kristaus Kūne. Pirmenybė yra skiriama Dievo Žodžiui ir sakramentams. Juridinėms normoms tenka būtinas, tačiau bendrystei subordinuotas vaidmuo. Šioje perspektyvoje Bažnyčios teisė taip pat turi pastoracinį, sielovadinį matmenį, kuris reikalingas sielų išganymui ir teisingumo dorybės užtikrinimui.

Pranciškus priminė savo pirmtako Benedikto XVI 2010 metų Laiško seminaristams kvietimą:

„Išmokite suprasti ir, drįstu sakyti, mylėti kanonų teisę dėl vidinės jos būtinybės ir dėl jos praktinio taikymo būdų: visuomenė be teisės būtų visuomenė be teisių. Teisė yra meilės sąlyga.“

Bažnyčios įstatymų pažinimas ir taikymas nėra kliūtis tariamam efektyvumui tų, kurie nori problemas spręsti be teisės, tačiau užtikrinimas, jog bus ieškoma nešališkų, iš tiesų teisingų ir todėl sielovadinių sprendimų. Nešališka teisė yra paskutiniųjų ir vargingiausių skydas nuo dabartinės pamainos galingųjų. „Diktatūros gimsta ir plečiasi be teisės. Bažnyčioje to negali būti“, – pridūrė Šventasis Tėvas. 

Baudžiamoji teisė taip pat turi būti sielovadinis instrumentas. Savo Bažnyčioje vyskupas yra ganytojas ir galva, todėl ir teisėjas tarp jam patikėtų tikinčiųjų. Tačiau teisėjo vaidmens tikslas yra vienybė tarp Dievo tautos narių. Dabartinis Kanonų teisės kodeksas nurodo, kad tik išsėmus kitas galimybes atkurti teisingumą, reikia imtis juridinės procedūros, kuria skiriamos bausmės. Baudžiamoji sankcija yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tada, kai kiti būdai pasiekti normatyvinius reikalavimus pasirodė neefektyvūs. 

Kanoninės bausmės tikslas yra ne vien užtikrinti pagarbą galiojančiai tvarkai, bet ir gėrio atkūrimas, taip pat prasižengusiojo atžvilgiu, kiek įmanoma atstatymas tų sąlygų, kurios buvo iki vienybę sutrikdžiusio pažeidimo. Kiekvienas nusikaltimas paliečia visą Bažnyčią, kurios bendrystė pažeidžiama, kai kas sąmoningai prasikalsta. Asmens pasitaisymo tikslas pabrėžia, kad kanoninė bausmė nėra paprastas prievartos instrumentas, bet turi aiškų gydomąjį pobūdį. Ji galiausiai yra pozityvi priemonė Karalystės kūrimui, teisingumo tikinčiųjų bendruomenėje atstatymui. 

„Kanonų teisės kodekso VI knygos peržiūros darbas, kuriam skyrėte keletą metų ir kuris su šiuo kasmetiniu suvažiavimu baigėsi, eina teisinga kryptimi: atnaujinti baudžiamąsias normas, kad jos būtų organiškrsnės ir geriau atitiktų naujas bei problemiškas dabartinio sociokultūrinio konteksto situacijas, taip pat siūlytų naujus instrumentus, kurie palengvina jų taikymą. Drąsinu ištvermingai tęsti šį uždavinį. Meldžiuosi už tai, laiminu jus ir jūsų darbą. Prašau, nepamirškite melstis už mane, nes ir aš turiu būti teisėjas. Ačiū“, – sakė popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)

2020 vasario 21, 16:35