Trečiadienio katechezė. Svetingumo ekumenizmas
„Prisiminkime dramatišką laivo sudužimo patirtį“, – kalbėjo popiežius Pranciškus. Keliolika dienų vėjas nešė nebevaldomą laivą, nebesimatė žvaigždžių, tad nebuvo aišku, kur jis yra, plakė lietus ir vėjas, o bangos buvo tokios, jog laivas rizikavo sudužti. Galima įsivaizduoti pustrečio šimto laivo keleivių ir įgulos neviltį, susidūrus su galinga ir abejinga audra.
Tačiau Pauliaus jaučiasi kitaip. Tikėjimas jam sako, kad jo gyvenimas yra rankose Dievo, kuris prikėlė iš numirusiųjų Jėzų, kuris pašaukė jį, Paulių, nešti Evangeliją iki žemės pakraščių. Jo tikėjimas taip pat sako, jog Dievas, apreikštas Jėzaus, yra meilus Tėvas. Todėl Paulius kreipėsi į kitus keleivius ir įkvėptas tikėjimo paskelbė, jog jie bus išgelbėti, jog Dievas neleis jiems pražūti.
Ši pranašystė išsipildė, kai laivas įstrigo prie Maltos krantų ir visi keleiviai gyvi ir sveiki pasiekė sausumą. Ir čia patyrė kai ką naujo. Priešingai brutaliai audringos jūros jėgai salos gyventojai jiems parodė labai didelį draugiškumą.
Šie žmonės, jiems svetimi, buvo atidūs jų poreikiams. Užkūrė ugnį, sušildė, pasiūlė užuovėją ir maisto. Nors dar nepriėmė Gerosios Kristaus naujienos, rodė Dievo meilę konkrečiais maloningumo veiksmais.
Spontaniškas svetingumas ir rūpesčio gestai kalba apie Dievo meilę. Už salos gyventojų maltiečių svetingumą yra atlyginama stebuklingais išgijimais, kuriuos Dievas suteikė per Paulių. Ne tik Maltos žmonės tapo Dievo Apvaizdos ženklu apaštalui, bet ir jis pats jiems paliudijo gailestingą Dievo meilę.
„Mielieji, svetingumas yra svarbi ekumeninė dorybė. Visų pirma tai yra pripažinimas, jog kiti krikščionys yra iš tiesų mūsų broliai ir seserys Kristuje. Tai nėra vienpusis dosnumas, nes, kai priimame kitus krikščionis, žinome, kad jie yra dovana mums. Mums atlyginama kaip ir maltiečiams, nes gauname tai, ką Šventoji Dvasia pasėjo šiuose mūsų broliuose ir seseryse, tai yra dovana ir mums“, – pažymėjo popiežius. – „Priimti kitos tradicijos krikščionis pirmiausia reiškia rodyti Dievo meilę jiems, nes jie yra Dievo vaikai, taip pat priimti tai, ką Dievas padarė jų gyvenime. Ekumeniniam svetingumui reikia pasirengimo išklausyti kitus krikščionis, įsigilinti į jų asmenines tikėjimo istorijas ir jų bendruomenių istoriją. Ekumeninis svetingumas apima troškimą pažinti kitų krikščionių Dievo patirtį ir lūkestį gauti iš jos išplaukiančias dvasines dovanas.“
Popiežius Pranciškus pridūrė, jog ir šiandien jūra, kurioje sudužo Pauliaus ir jo bendrakeleivių laivas, vis dar tebekelia pavojų kitų keliautojų gyvybėms, ypač tiems, kurie bėga nuo smurto, karo, skurdo. Kaip ir Paulius, jie susiduria su dykumos arba jūros priešiškumu ir abejingumu. Deja, kartais susiduria su daug blogesniu žmonių priešiškumu. Jie išnaudojami nusikaltėlių prekeivių žmonėmis, kai kurios vyriausybės su jais elgiasi kaip su statistika ar grėsmėmis. Kartais nesvetingumas juos nubloškia atgal į tuos pavojus ar skurdą, nuo kurių bėgo. Krikščionys turi dirbti kartu, kad ir migrantai išvystų Jėzuje Kristuje apreikštą Dievo meilę. Galime ir turime liudyti, jog egzistuoja ne vien priešiškumas ir abejingumas, bet kad kiekvienas asmuo yra vertingas Dievo akyse ir jo mylimas.
Po katechezės Pranciškus pasveikino maldininkus iš Italijos, Europos ir kitų kontinentų, kelis kartus pakartojo, jog šis laikotarpis yra skirtas ekumeninėms iniciatyvoms. Sveikinime italų kalba Šventasis Tėvas priminė, jog ateinantį šeštadienį bus švenčiama šv. Pauliaus atsivertimo šventė. „Tautų apaštalų pavyzdys mus teremia misijoje skelbti Jėzaus išgelbėjimą visiems, atiduodant visas jėgas“, – pasakė popiežius. (RK / Vatican News)
