Paieška

Vatican News

Mišios su Japonijos katalikais. Jėzaus mokinys – ne „aš“, bet „mes“

Pirmadienį po pietų įvyko pagrindinis Šventojo Tėvo susitikimas su mažąja Japonijos katalikų bendruomene, kurios nariai – japonai ir kitataučiai katalikai – nesudaro nė pusės procento šalies gyventojų. Popiežius Pranciškus kartu su jais šventė Eucharistiją Tokyo Dome stadione, talpinančiame 55 tūkst. žmonių. Visuotinės maldos invokacijos buvo skaitomos ne tik japonų, bet ir vietnamiečių, filipiniečių, korėjiečių, anglų, ispanų kalbomis.

Mišių Evangelijoje skambėjo Jėzaus žodžiai, kuriais jis pradeda savo garsiąją kalbą, vadinamą Kalno pamokslu. Kalnas, sakė popiežius, yra žmogaus troškimų simbolis. Kopimas į kalną reikalauja didelio ryžto ir pastangų, o įkopus į viršūnę prieš akis atsveria nauji akiračiai, padedantys geriau suprasti pasaulį ir gyvenimą.

Popiežius priminė, ką jau pirmadienio rytą buvo sakęs japonų jaunimui: nors šios šalies ekonomika labai išsivysčiusi, netrūksta žmonių, kurie yra atstumti, gyvena izoliuoti. Namai, mokykla, vietinė bendruomenė turėtų padėti žmonėms bendrauti su kitais, tačiau bendruomenės darnai neleidžia išsiskleisti varžybos, vis didesnio našumo ir pelno siekimas. Žmonės jaučiasi pasimetę, neramūs, prislėgti, negalintys surasti pusiausvyros ir ramybės.

„Kaip gydantis balzamas skamba Jėzaus žodžiai, raginantys nesiblaškyti ir pasitikėti“, – kalbėjo Pranciškus. „Jėzus tris kartus šiandien mus sako: „nesirūpinkite gyvenimu... nesirūpinkite rytdiena“ (plg. Mt 6, 25–34). Tai ne raginimas nepaisyti to, kas dedasi apink mus, ar lengvabūdiškai žiūrėti į savo kasdienius užsiėmimus ir atsakomybę, bet priešingai – Jėzus provokuoja peržiūrėti mūsų prioritetus,  matyti platesnius akiračius, žiūrėti ten, kur jis žiūri.“

Viešpats nesako, kad tokie elementarūs poreikiai, kaip maistas ir drabužiai, nėra svarbūs, bet jis mus ragina permąstyti savo kasdieninius pasirinkimus, kad nebūtume sėkmės siekimo bet kokia kaina įkaitai. Viešpats nori, kad mes savo izoliuotą, atskirtą ir uždusintą „aš“ perkeistume į „mes“, kuriuo dalijamės su kitais. Jis mus kviečia būti krikščionių bendruomene, kuri gina gyvybę ir išmintingai bei drąsiai liudija, dosniai dalijasi su kitais, juos atjaučia ir išklauso.

Pasak Pranciškaus, Gyvybės Evangelija verčia krikščionių bendruomenes būti karo lauko ligoninėmis, kuriose gydomos žaizdos ir suteikiamas atleidimas. Vertindami kitus žmones galime naudoti tik vieną matą – Dievo gailestingumą visiems jo vaikams. Viešpaties siunčiami, bendradarbiaudami ir kalbėdamiesi su visais žmonėmis, taip pat su tais, kurie priklauso kitoms religinėms tradicijoms, galime tapti pranašišku raugu, kuris keičia visuomenės gyvenimą, padeda jai labiau rūpintis kiekvienu žmogumi. (JM / VaticanNews)

2019 lapkričio 25, 11:13