Paieška

Vatican News
Naujos popiežiaus Pranciškaus knygos viršelis Naujos popiežiaus Pranciškaus knygos viršelis 

Pranciškus: kūrinija yra Dievo dovana. Atsiprašykime už gobšumą

Spalio 24-ąją pasirodys nauja popiežiaus Pranciškaus knyga „Mūsų motina Žemė. Krikščioniškas požiūris į gamtosaugos iššūkius“. Pratarmę popiežiaus knygai parašė Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus. Prieš pristatymą buvo paskelbtos kelios popiežiaus knygos ištraukos.

Ekologinė krizė yra didesnės globalinės krizės dalis

Pasaulyje viskas yra tarpusavy susiję, viską jungia gerumas ir meilė, rašo popiežius. Dėl to ir kiekvienas nusižengimas gerumui ir meilės stoka viskam daro įtaką. Ekologinė krizė, kurią mes patiriame, yra mūsų ligoto žvilgsnio į save, į kitus žmones ir į pasaulį pasekmė; pasiligojęs žvilgsnis trukdo mums suprasti, kad viskas, kas mus supa, yra dovana, mums duota tam, kad suprastume, jog esme mylimi. Vardan šios meilės turime peržiūrėti savo gyvenimo būdą, sprendimo kriterijus, vertybes, kuriomis mes grindžiame pasirinkimus. Tampa vis labiau akivaizdu, kad tarša, klimato pokyčiai, dykumėjimas, ekologinių problemų sukelta žmonių migracija, besaikis planetos išteklių vartojimas, vandenynų tarša, bioįvairovės mažėjimas turi labai daug bendra su socialinėmis problemomis, didėjančiu valdžios ir turto koncentravimu nedaugelio žmonių rankose, beprotiškomis karinėmis išlaidomis, išmetimo kultūra, nesirūpinimu periferijomis, nepaknakama vaikų ir nepilnamečių, pažeidžiamų pagyvenusių žmonių, negimusių vaikų apsauga.

Pasak Pranciškaus, vienas rimčiausių dabartinio meto pavojų – nesuprasti, kad ekologinė krizė yra didesnės globalinės krizės dalis. Neįmanoma jos spręsti vien ekologijos priemonėmis. Jei krizė yra globalinio masto – ir mūsų reakcija turi būti globalinė. Reikalingas atsivertimas ir dvasinis atgimimas.

Popiežius mano, kad šiandien skiriamas dėmesys klimato kaitos problemoms galėtų ir turėtų paskatinti žmoniją kelti klausimus apie žmogaus gyvenimo žemėje slėpinį, turėtų padėti suprasti, jog turime keisti šiandien mūsų naudojimus ekonomikos ir kultūros modelius, turi atsirasti daugiau vietos teisingumui, dalijimuisi, turi būti iš naujo atrastas žmogaus asmens orumas ir vertė.

Šiandien dominuojančios kultūros, mūsų bendravimo, pramogavimo, žiniasklaidos pagrindas yra turėjimas, daiktai, matomumas, sėkmė, galia. Kas daug turi, tuo žavimasi, tas gerbiamas. Kas mažai turi, tam gresia pavojus neturėti veido, išnykti, tapti nematomu mūsų miestų gyventoju, į kurį niekas nekreipia dėmesio, kurio niekam nereikia.

Visi esame tokios mąstysenos aukos, rašo popiežius, nes nuo pat vaikystės esame panardinti į tokią merkantilišką atmosferą. Esame įvelti į nuodėmės struktūras (kaip jas vadino Jonas Paulius II), kurios daugina blogį, teršia gamtą, engia silpnuosius, vadovaujasi galios ir turėjimo logika, eikvoja žemės turtus, kursto neapykantą, smurtą ir karus. Visa tai, rašo Pranciškus, iškreipia mūsų savivoką ir dvasinę tapatybę.

Turime suprasti, kas iš tiesų esame, ir atsiversti

Mes juk esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą ir tai mus turėtų orientuoti į kitokias vertybes – gerumą, meilę, tarnavimą artimui. Turime atrasti, kas mes iš tiesų esame, turime suprasti, kad esame vieni nuo kitų priklausomi ir kad pasaulis, kuris mus supa, yra ne pats sau tikslas, bet yra bendrystės sakramentas. Supratę, kad nuklydome nuo į mūsų tikslą vedančio kelio, kad teikiame pirmenybę ne tam, kas svarbiausia, kad darome bloga, turėtume atsiversti, atgailauti ir prašyti atleidimo. Žemė yra dovana, turime atsiprašyti už gobšumą. Popiežius priduria, kad prašyti atleidimo ir atleisti įmanoma tik mumyse veikiančios Šventosios Dvasios dėka, nes tik ji yra bendrystės kūrėja, tik su jos pagalba įmanoma įveikti užsidarymą savyje, tik ji gali įkvėpti meilės, reikalingos, kad galėtume nugalėti savo išdidumą.

Žmogaus ir visos kūrinijos ekologija

„Tai, ką sakau, galbūt atrodo per daug idealistiška ir per mažai konkretu“, – rašo popiežius. „Galbūt rimčiau atrodo kiti keliai, siūlantys technologines inovacijas, pakuočių naudojimo apribojimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Žinoma, ir šios priemonės svarbios ir būtinos, tačiau vien jų negana. Ekologija – tai žmogaus ir visos kūrinijos ekologija.“ Ji negali ribotis tik kuria nors viena dalimi. Kaip gydant žmogų nuo rimtos ligos negana tik vaistų, bet reikia matyti visumą, suprasti ligos priežastis, taip ir mūsų laikų krizė turi būti sprendžiama nuo pat šaknų. Turime permąstyti savo ateities viziją, pradėdami nuo žmonių tarpusavio santykių, turime nuoširdžiai peržiūrėti kriterijus, kuriais vadovaujamės gyvenime, turime siekti to, kas tikrai vertinga ir autentiška, turime atnaujinti mūsų gyvenimą ir kultūrą, rašo popiežius Pranciškus savo naujoje knygoje. (JM / VaticanNews)

2019 spalio 20, 11:12