Popiežiaus pastabos pristatant Sinodo Amazonijai dokumentą
Šventasis Tėvas išvardijo ir trumpai aptarė keturias dimensijas, kurios buvo nagrinėtos Sinode Amazonijai: kultūrinę, ekologinę, socialinę ir, ypatingai, pastoracinę-sielovadinę.
Pasak popiežiaus, jis patenkintas svariais žodžiais, kurie buvo pasakyti apie Evangeliją ir kultūrą, apie Evangelijos įkultūrinimą ir vietos kultūros vertę. Kalbėdamas apie ekologinį matmenį, popiežius Pranciškus minėjo Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų, kuris buvo vienas iš pirmųjų ekologinės sąžinės žadintojų. Sprendžiant ekologinius klausimus sprendžiama mūsų ateitis.
Socialinė dimensija: ne vien gamtinė aplinka, bet ir žmonės patiria didžiulį išnaudojimą, neteisybę, griaunama jų kultūrinė tapatybė, jais yra prekiaujama.
Daugiausia diskutuota ir svarbiausia dimensija yra sielovadinė. Evangelijos skelbimas yra neatidėliotinas, Evangelijos įsigėrimas į žmonių kultūrą ir gyvenimą būtinas. Pasak Pranciškaus, reikia stiprinti tai, kas yra daroma, ir kūrybingai ieškoti naujų kelių, atverti duris naujoms tarnystėms. Yra objektyvių kliūčių, kurios trukdo čiabuviams tapti seminaristais, eiti kunigystės keliu. Kai kuriais atvejais trūksta apaštalinio uolumo, kunigų ir vienuolių pasirengimo tarnauti misijų žemėje. Būtų naudinga jų formacijos metu juos pasiųsti metams ar daugiau į pasienio ruožus, į misijų žemes. Kažkas jam pasiūlė, užsiminė popiežius, jog ir diplomatinei tarnybai besirengiantys kunigai metus laiko praleistų misijų žemėse: ne nunciatūroje, tačiau tarp žmonių. Popiežius taip pat įsipareigojo tęsti studijas apie moterų diakonatą pirmųjų amžių Bažnyčioje.
Bet kokiu atveju moters vaidmuo turi būti stiprinamas, nes šiuo metu, pripažino Pranciškus, į jį per mažai atsižvelgiama perduodant tikėjimą ir išsaugant kultūrą. „Norėčiau tai pabrėžti: mes nepakankamai suvokiame, ką reiškia moteris Bažnyčiai“, – sakė popiežius.
Jis paminėjo dar du punktus: bažnytinės organizacijos Amazonijos regione reformą ir pasiūlymą dėl „amazoniškų apeigų“. Šiuo metu katalikų Bažnyčioje, priminė Pranciškus, egzistuoja virš dvidešimt apeigų tipų, dažniausiai praktikuojamų Bažnyčių sui iuris. Atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus yra įmanoma tai padaryti, tai Kulto kongregacijos kompetencija.
Popiežius padėkojo tiems, kurie rūpinosi informavimu apie Sinodo darbus, Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos vadovams, žurnalistams ir technikams, kitoms žiniasklaidos priemonėms. Jis paprašė, kad baigiamojo Sinodo dokumento pristatyme daugiausia dėmesio būtų skiriama sielovadinei, kultūrinei, ekologinei, socialinei diagnozei, o ne tam, kas prieš ką laimėjo. Būtent diagnozuojant atliktas didžiausias ir sunkiausias darbas. Čia laimėjo visi. Pranciškus užsiminė apie kai kurias nedideles grupes, dažniausiai katalikų, kurios mėgsta viską vertinti tarpusavio kovos perspektyvoje, išsirinkti vieną ar kelis punktus ir pagal balsavimą „už“ arba „prieš“ nurašyti visą Sinodą, visą jo darbą ir pateikti tai kaip kovą už Dievą. Jiems gali tikti ši Peguy frazė: „Kadangi nemyli nieko, mano, jog myli Dievą“. (RK / Vatican News)
