Popiežius karmelitams: neįmanoma kontempliacija be gailestingumo

Vienuoliai yra Dievo žmonės, dėl to jie neturėtų rūpintis tuo, kas nesusiję su jų pašaukimu. Kai vienuolis sielojasi dėl dalykų, kurie nepriklauso jo misijai, kai gyvenimas pagal Evangelijos patarimus jam tampa rutina, nejučiomis į jo gyvenimą įsiskverbia supasaulėjimas, kuris ir jam pasidavusiems žmonėms, ir visai vienuolių bendruomenei padaro  daug žalos. Popiežius priminė šv. Kryžiaus Jono duotą patarimą gyventi labiau „viduje“, negu „išorėje“. Tačiau, pridūrė popiežius, tai nereiškia, kad kontempliatyvaus ordino nariams turėtų būti svetimas gailestingumo liudijimas. „Kas myli Dievą – tas jo ieško vargstančiuosiuose, kurie yra Jėzaus broliai“, – sakė popiežius.

Neįmanoma pasitikėti tokiu kontempliatyviosios vienuolijos nariu, kuriam stinga gailestingumo. Tik nuoširdi atjauta ir noras padėti kenčiančiam žmogui gali apsaugoti nuo „pseudo mistikos“ ir nuo „savaitgalių solidarumo“. Tikras kontempliatyvaus gyvenimo vienuolis visada sugebės kenčiančiuose žmonėse matyti Kristaus žaizdas. „Jas ir šiandien matome apiplėštuose, paniekintuose ir pavergtuose mūsų broliuose. Prisiliesdami prie jų žaizdų  mes šloviname su mumis esantį gyvąjį Dievą. Šiandien mums reikia švelnumo revoliucijos, kuri mus padarytų jautrius tamsioms žmonijos naktims ir dramoms.“  (JM / VaticanNews)