Paieška

Vatican News
Popiežiaus audiencija misionieriams Popiežiaus audiencija misionieriams  (Vatican Media)

Popiežius misionieriams: ne prozelitizmas, bet liudijimas

Skelbti Kristų misijų šalyse – tai ne pačių misionierių susigalvota veikla ir ne jie patys yra misijos šaltiniai. Būti misionieriumi – tai pašaukimas ir malonė, sakė popiežius Pranciškus pirmadienį priėmęs penkias dešimtis Popiežiškojo užsienio misijų instituto narių.

Šis institutas veikia nuo devynioliktojo amžiaus vidurio. Jam pradžią davė prieš 170 metų Milane įkurta kunigų seminarija, kurios absolventai keliavo tarnauti naujoms Bažnyčioms misijų šalyse. Popiežiškojo užsienio misijų instituto kunigai iš pradžių tarnavo Okeanijos salose, Indijoje, Kinijoje, po Antrojo pasaulinio karo išplėtė veiklą į kitas Azijos šalis, taip pat Afriką ir Ameriką. Šiuo metu institutas turi šešias dešimtis namų visame pasaulyje ir apie keturis su puse šimto narių. Artėjant popiežiaus Pranciškaus paskelbtam ypatingajam misijų mėnesiui, kuris bus švenčiamas šiemet spalį, šiomis dienomis instituto atstovai iš viso pasaulio Romoje yra susirinkę į generalinę asamblėją. Jos dalyvius priėmė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą.

Evangelizavimas – tai malonė ir jūsų instituto pašaukimas, jo tikroji tapatybė, sakė popiežius. Misija nėra jūsų nuosavybė – reikia tai aiškiai pabrėžti – ji jums nepriklauso, nes jos versmė yra Dievo malonė. Nėra tokios mokyklos, kurią išėjęs žmogus taptų misionieriumi. Mokykla gali padėti pasirengti darbui, tačiau tai kas kita. Svarbiausia – pašaukimas, kurį suteikia Dievas. „Arba esi misionierius, nes esi gavęs tokią malonę, – sakė popiežius, – arba nesi, nes tokios malonės nesi gavęs. O jei nesi gavęs šios malonės, tai pasilik namuose.“ Kaip visi krikščioniškieji pašaukimai, taip ypač pašaukimas būti Kristaus skelbėju misijų šalyse yra brangi dovana, kurią mes gauname iš Dievo. Visada Dievas pirmasis parodo iniciatyvą. Ne mes susigalvojame pašaukimą, bet jį gauname kaip malonę. Atsiliepdami į Dievo iniciatyvą ir jos melsdami, mes Jo dėka ir su Juo tampame evangelizuotojais.

„Matome vėl atsirandantį pavojų – atrodė, kad jis jau išrautas, bet dabar vėl dygsta – pavojų neskirti evangelizavimo nuo prozelitizmo. Evangelizavimas – tai mirusio ir prisikėlusio Jėzaus Kristaus liudijimas. Tai jis patraukia žmones prie savęs. Šitaip, o ne prozelitizmu, auga Bažnyčia, kaip yra pasakęs Benediktas XVI. Dėl tokio skirtingų dalykų suplakimo kalta evangelizacijos politinė ir ekonominė koncepcija, kuri iš tiesų neturi daug bendra su tikrąja evangelizacija“, – kalbėjo popiežius. „Labai svarbus yra artumas su žmonėmis, kuriems skirtas liudijimas, buvimas su jais. Žmonės tave mato ir klausia, kodėl tu toks. Savo buvimu tu skelbi Kristų. Tu nesieki privilioti naujų krikščionių bendruomenės narių, bet parodai jiems Kristų. Žmonės turi matyti Kristų tavo asmenyje, tavo elgesyje. Šitaip atsiveria naujos erdvės Jėzui. Toks yra tikrasis evangelizavimas“, – sakė Pranciškus. Baigdamas popiežius paminėjo po Vatikano II Susirinkimo Pauliaus VI paskelbtą apaštališkąjį paraginimą Evangelii nuntiandi ir ragino gerai su juo susipažinti, nes šiame dokumente skelbiamas mokymas dar labai aktualus ir gyvas, nepraradęs jėgos. (JM / VaticanNews)

Popiežiaus audiencija užsienio misijų institutui
2019 gegužės 20, 14:31