Paieška

Vatican News

Bulgarija – tautų, kultūrų ir religijų susitikimo žemė

Sekmadienio ryte, po dviejų valandų skrydžio, įveikęs maždaug devynis šimtus kilometrų, popiežius Pranciškus pasiekė Bulgarijos sostinės Sofijos oro uostą. Nedidelėje pasitikimo ceremonijoje Šventąjį Tėvą pasveikino Bulgarijos premjeras Boyko Borisovas, apaštalinis nuncijus arkivysk. Guido Pecorari, lotynų ir graikų apeigų vyskupai. Tuoj po to popiežius ir jo palyda pasuko į Sofiją.

 

Galima priminti, kad tai miestas su sena istorija, kuriame gyveno ir kurį valdė įvairios tautos: trakai, makedonai, romėnai, germanai, bulgarai, bizantiečiai, turkai. Tokia pat sena ir jo krikščioniškoji istorija: 343 metais čia įvyko didelis bažnytinis susirinkimas, kuris pasmerkė arijonų ereziją. Iki pat šios dienos mieste stovi VI amžiaus Bizantijos imperatoriaus Justiniano nurodymu pastatyta šv. Sofijos bažnyčia. Ji ir įkvėpė nuo 14 amžiaus pirmos pusės dabartinę Bulgarijos sostinę vadinti Sofijos vardu.

Pirmieji popiežiaus žingsniai Bulgarijoje

Pirmasis Pranciškaus vizito Bulgarijoje oficialus sustojimas įvyko prezidentūroje. Popiežių priėmė prezidentas Rumenas Radevas. Prezidentūroje Šventasis Tėvas pasakė savo pirmąją kalbą, kuria kreipėsi į krašto valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovus.

„Džiaugiuosi atvykęs į Bulgariją, įvairių kultūrų ir civilizacijų susitikimo vietą, tiltą tarp Europos rytų ir pietų, duris į rytų pusę, į žemę, kurioje sudygusios senos krikščioniškos šaknys, maitinančios susitikimo pašaukimą tiek regione, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Šis skirtingumas, gerbiantis specifinius savitumus, yra regimas kaip galimybė, kaip praturtinimas, o ne kaip kontrasto motyvas“, – sakė popiežius.

Popiežius sveikino krašto ortodoksus, katalikus, kitų krikščioniškų konfesijų narius, taip pat žydų ir musulmonų bendruomenes, pridūrė, jog tikras religingumas yra taikus. Tai turi būti puoselėjama visų, kad būtų įveikti tie, kurie siekia religija manipuliuoti.

Pranciškus priminė šv. Jono Pauliaus II 2002 metų apsilankymą Bulgarijoje ir kito šventojo, apaštalinio delegato Angelo Roncalli, vėliau išrinkto popiežiumi ir pasirinkusio Jono XXIII vardą, apie dešimt Bulgarijoje praleistų metų. Ši patirtis neabejotinai įtakojo Jono XXIII pastangas dėl krikščionių vienybės, taip pat ir Vatikano II Susirinkime, kurį jis sušaukė ir kurio pirmajai daliai vadovavo. Nuo 1968 metų į Romą kasmet atvyksta bulgarų delegacija, kuri pamini šventųjų slavų tautų apaštalų šventę.

„Tebūnie palaiminti šventieji Kirilas ir Metodijus, Europos globėjai, kurie savo malda, sumanumu ir sunkiu apaštaliniu darbu mums yra pavyzdys ir lieka, praėjus daugiau nei tūkstančiui metų, vaisingo dialogo, harmonijos, broliško Bažnyčių, valstybių ir tautų susitikimo įkvėpėjai“, – sakė popiežius. Pasak jo, taikus kultūrų, tautų, civilizacijų ir religijų sambūvis yra Bulgariją apibūdinantis požymis.

Jis taip pat paminėjo keletą ne tokių džiugių akcentų, apibūdinančių dabartinę Bulgarijos situaciją, praėjus trims dešimtmečiams po totalitarinio režimo pabaigos. Daugiau nei du milijonai bulgarų paliko savo šalį ieškodami darbo. Be to, kraštas kenčia, kaip ir daug kitų Europos valstybių, nuo demografinės žiemos, kuri liudija apie nepasitikėjimą ateitimi. Gimimų nuosmukis ir emigracija ištuštino daug kaimelių ir miestų. Tuo pat metu Bulgarija susiduria su tais, kurie siekia įžengti į jos teritoriją, bėgdami nuo karo ir skurdo, bandydami pasiekti turtingesnius Europos regionus, atrasti darbo ar paprasčiausiai saugią pastogę.

Popiežius Pranciškus padrąsino tęsti pastangas kurti oraus gyvenimo sąlygas, kad niekas, ypač jaunuoliai, nebūtų priversti emigruoti, galėtų savo krašte kurti savo šeimų ir visuomenės ateitį.

„Dievas telaimina Bulgariją, tegu išsaugo ją taikią ir svetingą, tegu padeda jai klestėti ir būti laiminga“, – linkėjo Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News

Popiežius kreipėsi į valdžios ir visuomenės atstovus

 

2019 gegužės 05, 11:22