Cerca

Vatican News
PJD uždarymo Mišias Panamos Campo San Juan Pablo II PJD uždarymo Mišias Panamos Campo San Juan Pablo II  (AFP or licensors)

Popiežius: jaunimas yra Dievo dabartis

Sekmadienį popiežius aukojo trisdešimt ketvirtųjų PJD uždarymo Mišias Panamos Campo San Juan Pablo II. Jų pabaigoje pranešta, kad kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks Portugalijoje. Mišių homilijoje Šventasis Tėvas komentavo trečiojo eilinio sekmadienio Mišių Evangeliją.

Visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.” (Lk 4, 20–21). Taip Evangelija pasakoja apie Jėzaus viešosios tarnystės pradžią. Mokytojo gyvenime tai buvo svarbi diena – Jėzus pranešė ir įgyvendino Dievo svajonę. Žodis, kuris ligi tol buvo skelbiamas tik kaip ateities pažadas, dabar Jėzaus lūpomis ištariamas esamuoju laiku, nes tapo tikrove: „Šiandien išsipildė“.

Jėzus atskleidžia Dievo dabartį, kviečia dalyvauti jo dabartyjekad skelbtume Gerąją Naujieną, neštume ją vargdieniams, skelbtume belaisviams išvadavimą, akliesiems – regėjimą; vaduotume prislėgtuosius ir skelbtume Viešpaties malonės metus (plg. Lk 4, 18–19). Tai yra Dievo dabartis. Ji tampa regima su Jėzumi, turi veidą ir kūną. Ji – gailestingoji meilė, kuri nelaukia idealių ir tobulų aplinkybių, kad galėtų apsireikšti. Tai Dievo laikas, kuris kiekvieną situaciją ir vietą paverčia teisinga ir tinkama. Jėzuje prasideda pažadėtoji ateitis ir tampa gyvenimu.

Tačiau ne visi Nazarete buvo linkę įtikėti žmogų, kurį pažinojo, matė augant, kurio klausėsi, kuris dabar juos kvietė įgyvendinti taip ilgai lauktą svajonę. Ir mums taip gali įvykti. Ne visuomet tikime, kad Dievas gali būti toks konkretus ir kasdienis, toks artimas ir realus. Ne visuomet tikime, kad Viešpats gali tokiu paprastu ir įtaigiu būdu mus pakviesti dirbti, kartu su juo susitepti rankas jo Karalystėje.

Neretai elgiamės kaip Nazareto gyventojai, renkamės tolimą Dievą – gražų, gerą, dosnų, tačiau tolimą, kad jis mums netrukdytų. Nes artimas ir kasdienis Dievas mus prašo mokytis artumo, kasdieniškumo, ypač brolystės. Jis nenorėjo apsireikšti angeliškai ar iškilmingai, bet panoro mums padovanoti brolišką ir draugišką, konkretų ir savą veidą.

Dievas yra tikras, nes meilė tikra, Dievas konkretus, nes meilė konkreti. Būtent meilės konkretumas yra vienas iš esminių krikščionių gyvenimo elementų. Mus irgi gali ištikti tas pat pavojus, kuris ištiko Nazareto gyventojus. Yra pavojus prisijaukinti Dievo Žodį. Taip pat jums, brangus jaunime, gali įvykti tas pat kaskart, kai manote, kad jūsų misija ir pašaukimas, net visas jūsų gyvenimas yra pažadas, skirtas jūsų ateičiai, tačiau neturi nieko bendra su jūsų dabartimi. Tarsi buvimas jaunu būtų laukiamojo kambario sinonimas laukiantiesiems savo eilės. Per tą valandą „tuo tarpu“ sugalvojame jums ir jūs patys sau susigalvojate švariai supakuotą ateitį, be pasekmių, gerai sumanytą, užtikriną ir su geriausiu draudimu. Tačiau tai yra suvaidintas džiaugsmas. Šitaip mes jus apmariname, užmigdome, kad netriukšmautumėte, kad nekeltumėte klausimų nei sau, nei kitiems, kad  nekeltumėte jų nei apie save, nei apie kitus. „Tuo tarpu“ jūsų svajonės praranda aukštį, užmiega ir ima skraidyti tik pažemiais, tampa mažais ir liūdnais norais tik todėl, kad manome ar manote, jog tai dar ne jūsų dabartis, kad esate per jauni svajoti ir kurti ateitį.

Neseniai pasibaigęs Sinodas paliudijo, kad ir vieniems, ir kitiems reikia vieni kitų, kad turime kurti bendrą erdvę, kad jau šiandien galime pradėti kurti ateitį. Tai erdvė, kurios niekas nepadovanoja, jos negalime laimėti loterijoje, bet tai erdvė, dėl kurios turite kovoti. Jūs, brangus jaunime, esate ne Dievo ateitis, bet Dievo dabartis. Dabar reikia gyventi dėl to, ką mylime. Tai, į ką įsimylite, užvaldys ne tik jūsų vaizduotę, bet apims viską. Prikels ryte ir skatins nuovargio akimirkomis, pervers širdį ir pripildys nuostabos, džiaugsmo ir padėkos. Pajuskite, kad turite misiją ir įsimylėkite ją, nes nuo to priklausys visa kita. Galime turėti viską, tačiau be meilės liepsnos trūks visko. Atsiverkime Viešpačiui, kad leistų jį įsimylėti.

Mišių pabaigoje Šventasis Tėvas dėkojo jaunimui už tikėjimą ir džiaugsmą –  „sujudinote Panamą, Ameriką ir visą pasaulį“ – prašė neleisti, kad atvėstų tai, ką patyrė šiomis dienomis, ir kad sugrįžę į namus, į savo parapijas ir bendruomenes, šeimas ir draugų būrelius dalytųsi šiomis patirtimis, kad ir kiti galėtų skleisti tą pačią jėgą ir džiaugsmą.

„Su Mergele Marija sakykite „taip“ svajonei, kurią Dievas pasėjo jumyse!“.)

Kitos PJD – po trejų metų Lisabonoje

Baigėsi 34-osios PJD, tačiau Šventasis Tėvas dar keletą valandų tęsė susitikimus Panamoje. Sekmadienį jo dar laukė apsilankymas AIDS sergančio jaunimo globos „Gerojo samariečio namuose“ ir atsisveikinimas su PJD savanoriais. 

Šventasis Tėvas išvyks iš Panamos atgal į Romą sekmadienio naktį, maždaug 1 val. Lietuvos laiku. Popiežiaus apaštališkoji kelionė pasibaigs po kiek mažiau nei dvylikos valandų skrydžio. Pranciškus laukiamas Romoje sausio 28-osios vidudienį. (SAK / Vatican News)

2019 sausio 27, 15:43