Popiežius paragino jėzuitus iš naujo „įsikurti“ Jėzuje
Minint Šv. Pranciškus Ksavero (1506–1552), vieno pirmųjų Jėzaus Draugijos narių, liturginį minėjimą, pirmadienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė keliasdešimt jėzuitų, Tarptautinės Jėzaus kolegijos Romoje bendruomenės vadovų ir narių.
Popiežius prisiminė, jog Tarptautinė Jėzaus kolegija, kurios būstinė yra Romos miesto centre, prie pat garsiosios „Gesù“ bažnyčios, šiemet mini įsikūrimo penkiasdešimtąsias metines. Kolegija įsteigta Dievo tarno, buvusio jėzuitų vyresniojo, t. Pedro Arrupe iniciatyva 1968 metais.
Kolegijos jubiliejus yra malonės metas, leidžiantis atminti ir patirti savo priklausymą Jėzui. Atminti reiškia iš naujo „įsikurti“ Jėzuje. Tai reiškia aiškų „Ne!“ pagundai gyventi tik sau. Tai proga pakartoti, kad kaip Jėzus gyvename vardan Tėvo ir kad kaip Jėzus turime gyventi, kad tarnautume, o ne kad mums tarnautų.
Atminti reiškia sąmoningai ir ryžtingai pakartoti, kad jėzuito gyvenimui užtenka Viešpaties Velykų. Nieko kito nereikia, pasakė popiežius jėzuitas Romos jėzuitų kolegijos bendruomenei, ragindamas iš naujo „įsikurti“ Jėzuje.
Šv. Pranciškus Ksaveras savo laiškuose karštai ragino visuose dalykuose „įsikurti“ Dieve. Šventasis taip pat pridūrė, kad nėra priešiškumo, kuriam jėzuitai būtų nepasirengę. Romoje praleisti metai skirti pasirengti, augti, suleisti šaknis. Augalas auga iš šaknų, kurių nematome, tačiau nuo jų priklauso visuma. Augalas nebeduoda vaisiaus ne kai mažai šakų, o kai sudžiūsta šaknys. Turėti šaknis reiškia turėti gerai įskiepytą širdį, kuri Dieve gali plėstis.
Jei širdis nesiplečia, jį susitraukia, sakė popiežius, kviesdamas jėzuitus tarti „Ne!“ bet kokiems patogumams ir, kaip ragino šv. Albertas Hurtado, gyventi tarsi būtume aštri strėlė užmigusiame Bažnyčios kūne.
Nebijokite krizių. Be krizių nebūna augimo, kaip nebūna vaisiaus be genėjimo ir pergalės be kovos. Augti, suleisti šaknis reiškia be perstojo kovoti prieš bet kokį dvasinį supasaulėjimą, kuris pasak tėvo de Lubac, yra pats didžiausias blogis. Supasaulėjimui užkrėtus šaknis nebebus nei vaisiaus, nei augalo. O šiuo metu tai yra didžiausias pavojus: dvasinis supasaulėjimas, vedantis į klerikalizmą.
Linkiu, sakė popiežius, kad būtumėte laisvi ir skirtingumuose vieningi sūnūs, kasdien kovojantys už pačią didžiausią laisvę: laisvę nuo savęs. Be laisvės nėra klusnumo. Kaip ir Jėzui, mūsų gyvenimo maistas yra vykdyti Dievo ir Bažnyčios tėvų valią. Būti laisvais ir klusniais, kaip šv. Ignacas Lojola.
Popiežius priminė jėzuitams ir misijos reikšmę, priminė svarbą stoti akistaton su šiandieniniu pasauliu, kurį Dievas myli. Augalui svarbu subręsti. Subręsta ne jo šalnys ar kamienas, augalas atneša vaisių, kad nauja sėkla apvaisintų žemę.
Jėzuitas pašauktas būti sudėtingiausiose kryžkelėse, pasaulio pakraščiuose, žmonijos dykumose. Galbūt jis bus kaip avinėlis tarp vilkų, tačiau jis neturi kovoti su vilkais, bet būti kaip avinėlis. Tokiu būdu Ganytojas ateis ten, kur yra jo avinėlis. (SAK / Vatican News)
