Beta versija

Cerca

Vatican News

Popiežiaus pasirašė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus svečių knygoje

Popiežius sekmadienį Kaune Lietuvos dvasininkams ir vienuoliams sakė, kad žiūrėdamas į juos, už jų regi daugybę kankinių, nežinomų, bevardžių, nes nežinome kur jie palaidoti. Popiežius išsakė konkretų prašymą, kad Bažnyčia atmintų savo kankinius: „Neužmirškite jų. Atminkime savo kankinius, jie – šventieji!“ – sakė popiežius Pranciškus.

Popiežius sekmadienį buvusiame KGB kalėjime pasirašė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus svečių knygoje.

Šventąjį Tėvą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje lydėjo sovietmečiu jame kalintas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, taip pat Vilniaus ganytojas, arkivyskupas Gintaras Grušas ir Muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Jie nuvedė Šventąjį Tėvą į celes, kuriose per didžiąsias sovietų represijas buvo uždaryta daugelis žymių Lietuvos gyventojų, kovotojų, rezistentų, Bažnyčios vyskupų, kunigų ir pasauliečių, kurie iš ten daugiau nebeišėjo gyvi, įskaitant Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių, kuris buvo sovietų nuteistas mirtimi ir šiame kalėjime nužudytas 1946 lapkričio 18 dieną. Telšių vyskupija, nustačius Vilniaus KGB kalėjimo kapinėse Tuskulėnuose bendrame kape palaidoto vyskupo Borisevičiaus palaikų tapatybę, juos perlaidojo Telšių katedroje.

Su vyskupu Borisevičiumi tą pačią dieną KGB rūmuose įvykdytas mirties nuosprendis kun. Pranui Gustaičiui, jo palaikai iš Tuskulėnų parvežti ir iškilmingai perlaidoti Viešvienuose, Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje (Telšių aps.).

Popiežius Trečiojoje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje

Popiežius vizito metu aplankė vietą kalėjimo rūsyje, kurioje vysk. Borisevičius buvo sušaudytas, vadinamojoje Trečiojoje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. Prisėdęs prie staliuko, Šventasis Tėvas muziejaus svečių knygoje įrašė:

„Šioje vietoje, kuri mena tiek daug kentėjusių dėl smurto ir neapykantos ir kurie paaukojo savo gyvybes dėl laisvės ir teisingumo, meldžiausi, kad visagalis Dievas visuomet suteiktų Lietuvos žmonėms savo susitaikinimo ir taikos malones“.

Popiežius pagerbė vyskupus kalintus Vienuoliktoje celėje

Iš viso keturi Lietuos okupacijos pirmaisiais metais suimti vyskupai tardymo laikotarpiu gyveno toje pačioje Vienuoliktoje celėje. Vienas jų buvo kankinys pal. arkivyskupas Teofilius Matulionis. Į Vienuoliktąją celę užėjęs popiežius Pranciškus sustojo prie staliuko, ant kurio pastatyta toje celėje kalinto kankinio pal. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvija ir uždegė žvakę. Popiežius rankos pirštais prisilietė prie pal. relikvijos ir susikaupė tylioje maldoje. Žvakė degė įkelta į popiežiaus Pranciškaus buvusiam KGB muziejui padovanotą, jo herbu pažymėtą paauksuotą žibiną.

Vienuoliktosios celės kambaryje ant sienos pakabinti portretai joje kalėjusių iš viso keturių vyskupų, įskaitant Vilniaus vysk. Mečislovo Reinio, kurį nuteisus Vilniuje sovietai išsiuntė kalėjimo bausmę atlikti į garsųjį Vladimiro kalėjimą Rusijoje, iš kurio kankinys nebesugrįžo, mirė 1953 metų lapkričio 8 dieną. Jo palaidojimo vieta Vladimiro kapinėse ligi šiol neatrasta.

Vysk. Pranciškus Ramanauskas

Ketvirtasis portretas yra vyskupo Pranciškaus Ramanausko, kuris dešimties metų bausmę atliko įvairiuose sovietiniuose kalėjimuose - Oršoje (Baltarusijoje), Karagandoje ir Komyje. Bausmę atlikęs vyskupas Ramanauskas sugrįžo į Lietuvą 1957 vasarą, tačiau toliau buvo represuojamas, jam neleista eiti ganytojo pareigų Telšiuose, nesavo noru apgyvendintas Švėkšnoje, kur mirė dėl sunkios ligos 1959 spalio 15d.

Iš keturių KGB kalėjime Vilniuje kalintų vyskupų trims pradėtos beatifikacijos ir kanonizacijos bylos, išskyrus vyskupui Pranciškui Ramanauskui.

Telšių katedros kriptoje prie pirmojo Telšių vyskupo Justino Staugaičio palaikų palaidotas vysk. Pranciškus Ramanauskas yra tarsi primirštas. Kai kam, pasak Vido Spenglos „jo auka už Bažnyčią atrodo lyg ir menkesnė“, nors  „kitaip atrodo pervertus buvusiame KGB archyve saugomą jo baudžiamąją ir sekimo bylas, iš kurių jis atsiskleidžia ne tik kaip ištikimas Bažnyčios gynėjas, bet ir tvirtas žmogus, tardymuose niekada nieko neišdavęs, lageryje nepalūžęs, kitus stiprinęs, grįžęs į Lietuvą ir vėl telkęs kunigus ir hierarchus priešintis Bažnyčios veiklos varžymams, o KGB svarstė galimybę vysk. Ramanauską vėl areštuoti, ir gal tik ankstyva mirtis išgelbėjo nuo antrojo įkalinimo“.

Popiežius Pranciškus:  „Atminkime savo kankinius, jie – šventieji!“  

Popiežius sekmadienį Kaune Lietuvos dvasininkams ir vienuoliams sakė, kad žiūrėdamas į juos, už jų regi daugybę kankinių, nežinomų, bevardžių, nes nežinome kur jie palaidoti. Popiežius išsakė konkretų prašymą, kad Bažnyčia atmintų savo kankinius: „Neužmirškite jų. Atminkime savo kankinius, jie – šventieji!“ – sakė popiežius  Pranciškus.

Dovana Telšių vyskupijos Katechetikos centrui – vysk. kankinio Pranciškaus Ramanausko portretas

Kaip tik popiežiaus Pranciškaus kelionės į Lietuvą išvakarių dienomis Telšių vyskupijoje per Kunigų susitikimą buvo įteikta Lietuvos ir užsienio lietuvių katalikų iniciatyvinės grupės dovana Telšių vyskupijos Katechetikos centrui – portretinė Telšių vyskupijos vyskupo kankinio Pranciškaus Ramanausko drobė. Airio dailininko Tomo Byrne kūrinys „Kankinys vyskupas Pranciškus Ramanauskas“ pristatytas Telšių vyskupijos kunigų seminarijoje rugsėjo 19 dieną surengtame Kunigų formacijos susitikime Vysk. Vincento Borisevičiaus Kunigų seminarijoje. (SAK / Vatican News)

Photogallery

2018 rugsėjo 25, 11:35