Cerca

Vatican News
Popiežius ir Estijos prezidentė Popiežius ir Estijos prezidentė  (AFP or licensors)

Popiežiaus kreipimasis į Estijos politikos ir visuomenės atstovus

Po pasitikimo ceremonijos Talino oro uoste popiežius nuvyko į Prezidento rūmus mandagumo vizitui, kur dar kartą jį pasitiko Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Pusvalandis buvo skirtas oficialiai priėmimo ceremonijai, apsikeitimui dovanomis ir privačiam pokalbiui. Po to Prezidentūros Rožių sode įvyko Pranciškaus susitikimas su valdžios ir visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais.

„Jūsų šventenybe, man didelis malonumas pasveikinti jus Estijoje, istorinėje Terra Mariana, tuo metu, kai mes švenčiame savo krašto šimtmetį“, - pradėdama susitikimą sakė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, kuri priminė nuolatinę Šventojo Sosto paramą šalies nepriklausomybei, niekad nepripažįstant sovietinės okupacijos. Ji pabrėžė, kad nuo pat modernios valstybės sukūrimo Estija pripažino labai plačią religijos laisvę, kaip ir po valstybingumo atkūrimo. Estijos vadovė priminė ir Jono Pauliaus II vizitą, tokias Pranciškaus pontifikato socialines temas, kaip kova prieš atskirtį ar aplinkos trypimą, pasak jos, brangias ir estams. Po to prezidentė pakvietė žodį tarti patį popiežių Pranciškų. Šiame kontekste galime prisiminti kai kuriuos Estijos savitumus. Jei nuolatos paminima, kad Estijoje sugebama greičiau eiti ekonomikos ir technologijų vystymo keliu, taip pat pažymėtina, jog šio krašto visuomenė religiškai yra abejingiausia. Jei prieš Antrą pasaulinį karą trys ketvirtadaliai estų save priskyrė istoriškai didžiausiai Liuteronų Bažnyčiai, tai šiandien vos keliolika procentų visuomenės narių. Panašus yra ir ortodoksų tikinčiųjų, priklausančių dviem Bažnyčioms, skaičius. Katalikų yra vos keli tūkstančiai. Įregistruotos dar kelios nedidelės krikščioniškos bendruomenės ir bažnyčios. Dauguma estų savęs nelaiko jokios religinės bendruomenės dalimi.     

Pasveikinęs savo klausytojus popiežius Pranciškus pažymėjo, jog džiaugiasi galėdamas geriau susipažinti su estų kultūra, ypač su sugebėjimu prisitaikyti savęs neprarandant, kuris leido įveikti priešiškumus ir pradėti iš naujo.

Nuo amžių šios žemės vadinamos „Marijos žeme“, Maarjamaa. Šis vardas priklauso ne vien jūsų istorijai, bet ir kultūrai. Mąstant apie Mariją man iškyla du žodžiai: atmintis ir vaisingumas. Ji yra atminties moteris, kuri saugo viską, kas gyva, savo širdyje kaip lobį. Ji yra vaisinga moteris, kuri suteikė savo Sūnaus gyvybę. Todėl man norisi galvoti apie Estiją kaip apie atminties ir apie vaisingumo žemę, - sakė popiežius, tuoj pat papildydamas abi šias įžvalgas.

Būti atminties žeme reiškia nepamiršti sunkių kančios ir sukrėtimų momentų, kaip ir kovų dėl laisvės ir nepriklausomybės. Žvelgiant į pastaruosius 25 metus galima konstatuoti, jog Estija žengė pirmyn „milžino žingsniais“, kaip rodo žmonių gerovės, inovacijų, spaudos laisvės, tarptautinio bendradarbiavimo ir kiti rodikliai.

Mąstant apie jūsų praeitį ir dabartį atrandame pamatą viltingai žvelgti į naujus, šiandien tenkančius iššūkius. Būti atminties žeme reiškia atsiminti, kad taškas, kurį pasiekėte šiandien, taip pat yra nuopelnas jūsų tėvų pastangų, darbo, dvasios ir tikėjimo, - pažymėjo Šventasis Tėvas, pridurdamas, kad dabartinei kartai tenka toks pat uždavinys: atverti kelius tiems, kurie ateis po jos.

Kalbėdamas apie buvimą vaisingumo žeme popiežius Pranciškus pabrėžė, jog gerbūvis, kuriuo, žinoma, reikia džiaugtis, vis dėlto ne visada yra gero gyvenimo sinonimas.

Vienas iš reiškinių, kuriuos galime stebėti mūsų technologinėse visuomenėse yra gyvenimo prasmės jausmo, gyvenimo džiaugsmo praradimas, lėtas ir tylus sugebėjimo stebėtis užgesimas, žmonėms panirstant į egzistencinį nuovargį, - sakė popiežius Pranciškus. – Sąmoningumas, jog priklausome ir kovojame už kitus, jog esame įsišakniję tautoje, kultūroje, šeimoje gali būti po truputį prarastas atskiriant, ypač jaunimą, nuo šaknų, ant kurių reikėtų kurti savo dabartį ir ateitį, taip atimant ir sugebėjimą svajoti, rizikuoti, kurti. Pasitikėjimas vien technologine pažanga kaip vieninteliu vystymosi keliu gali lemti sugebėjimo megzti santykius tarp asmenų, tarp kartų ir kultūrų praradimą; (praradimą) to gyvybinio audinio, kuris toks svarbus, kad jaustumėmės vienas kito dalimi, dirbantys bendroje užmačioje.

Tad būti vaisinga žeme, anot popiežiaus, reiškia būti vieta, kurią žmonės gali pavadinti „namais“, jaustis jų dalimi tiek praeities, tiek ateities perspektyvoje. To jis palinkėjo Estijos visuomenei, tardamas, jog katalikų bendruomenė, nepaisant savo mažumo, taip pat nori prisidėti prie šios žemės vaisingumo. (RK / Vatican News)

Popiežius Estijoje. Susitikimas su visuomenės atstovais
2018 rugsėjo 25, 13:33