Beta versija

Cerca

Vatican News
Popiežius Nomadelfijoje Popiežius Nomadelfijoje  (ANSA)

Popiežius Pranciškus Nomadelfijoje: tai gyvenimas pagal Evangeliją

„Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra“ (Apd 4,32).

Atvykau čia tarp jūsų atminti kun. Zeno Saltini ir išreikšti savo padrąsinimą jo įsteigtai jūsų bendruomenei. Visus mielai sveikinu. (...) Nomadelfia yra pranašiška vieta, kurioje siekiama kurti naujovišką civilizaciją, Evangelijai tampant gero ir gražaus gyvenimo forma, - sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į savo klausytojus pirmajame savo kelionės etape, į Nomadelfijos bendruomenę ir jos draugus. 

 

Jūsų steigėjas, - tęsė Šventasis Tėvas, - su apaštališku įkarščiu atsidėjo dirvos ruošimui Evangelijos sėklai, kad ji duotų naujo gyvenimo vaisių. Pats užaugęs tarp derlingų Emilijos (regiono) lygumos laukų jis žinojo, kad kai ateina palankus laikas, reikia imti į rankas arklą ir ruošti dirvą sėjai. Jam įsiminė Jėzaus žodžiai: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“ (Lk 9,62). Juos dažnai kartodavo, galbūt nujausdamas sunkumus, kuriuos sutiks norėdamas įkūnyti, kasdienybės konkretume, atnaujinančią Evangelijos jėgą.

Brolybės įstatymas, - sakė popiežius, - kuris apibrėžia jūsų gyvenimą, buvo visos kun. Zeno egzistencijos svajonė ir tikslas, trokštant bendruomenės pagal Apaštalų Darbuose aprašytą pavyzdį: „Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra“ (Apd 4,32). Jus drąsinu tęsti tokį gyvenimo būdą, pasitikint Evangelijos ir Šventosios Dvasios galia, skaidriu krikščionišku liudijimu.

Matydamas pažeistų vaikų ir našlaičių kančią, t. Zeno suvokė, kad vienintelė kalba, kurią jie supranta yra meilės kalba. Taip sugebėjo nustatyti tokią visuomenės formą, kurioje nėra atskyrimo ir vienišumo, tačiau vyrauja bendradarbiavimo principas tarp šeimų, kurių nariai vienas kitą pripažįsta broliais tikėjime.

Tokiu būdu, pasak popiežiaus, gimę iš vandens ir Šventosios Dvasios iš tiesų tampame to paties kraujo kaip ir Jėzus, pagal Dieviškojo Mokytojo žodžius „Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3,35). Šis ypatingas kraujo ir šeimyniškumo ryšys yra regimas kasdieniuose asmenų santykiuose, kiekvienam vienas kita vadinant tik vardu, niekada pavarde, kasdieniuose ryšiuose kreipiantis į kitą „tu“.

Noriu pabrėžti, - tęsė Šventasis Tėvas, - kitą pranašišką ir didaus žmogiškumo ženklą Nomadelfijoje: tai meilus dėmesys seneliams, kurie lieka šeimoje ir tada, kai nebeturi sveikatos, remiami visos bendruomenės brolių ir seserų. Eikite toliau šiuo keliu, įkūnydami brolišką meilę regimais darbais ir ženklais, visur ten, kur kviečia evangelinė meilė, visada išsaugodami nusiteikimą t. Zeno, kuris norėjo „neapsunkintų“ ir esminių struktūrų Nomadelfijoje. Susidūrę su kartais pasaulyje esančiu priešiškumu Kristaus skelbtiems idealams, nedvejokite atsakyti džiugiu ir ramiu savo gyvenimo liudijimu, pagal Evangelijos įkvėpimą.

Jums labai dėkoju, - baigdamas savo kreipimąsi sakė popiežius Pranciškus, - už šeimos šilumą ir klimatą mane priimant. Susitikimas buvo trumpas, bet prasmingas ir emocingas, jį išsaugosiu, ypač maldoje. Išsaugosiu jūsų veidus: didelės šeimos su maloniu Evangelijos kvapu. Ir dabar, skanaudami džiaugsmą būti broliais, dangiškojo Tėvo vaikais, sukalbėkime, ten, kur esame, kartu „Tėve mūsų“.

Palaiminęs visus popiežius Pranciškus išvyko į antrąja savo kelionės dalį. (RK / Vatican News)

2018 gegužės 10, 13:13