Beta versija

Cerca

Vatican News
Popiežius Pranciškus Molfetoje (Pietų Italijoje) Popiežius Pranciškus Molfetoje (Pietų Italijoje)  (Vatican Media)

Popiežius: Du svarbiausi dalykai – Duona ir Žodis

Antroji popiežiaus Pranciškaus kelionės vyskupo Tonino Bello pėdomis dalis – buvo vizitas pietų Italijos Apulijos regiono Molfetos mieste, prie Adrijos jūros.

Popiežius  Pranciškus aukojo Mišias uosto krantinėje, prie pat katedros. Vyskupas Bello nuo 1982 m. iki mirties 1993 m. buvo šios vyskupijos ganytojas.

Duona

„Šios dienos skaitiniai, - sakė homilijoje popiežius Pranciškus, - kalba apie du svarbiausius dalykus krikščionių gyvenime – Duoną ir Žodį. Duona yra pagrindinis maistas ir Jėzus Evangelijos sako, kad jis yra Gyvybės duona. Jis naudoja stiprius žodžius: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6,53). Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mums gyvybiškai svarbu palaikyti su juo labai artimą, asmeninį ryšį. Tai ir yra Eucharistija. Kūnas ir Kraujas. Ne gražios apeigos, bet artima, konkreti, neįsivaizduojama ir stebinanti bendrystė su Dievu“. Taip, pasak popiežiaus, gyveno 

Don Tonino: „jis buvo vyskupas-tarnas, ganytojas susitapatinęs su Dievo tauta,  priešais Tabernakulį mokęsis būti maistu žmonėms“. Jis svajojo Bažnyčią, išalkusią Jėzaus, nemėgstančią supasaulėjimo, tokią Bažnyčią, kuri „atpažįsta Kristų nemaloniuose skurdo, kančios, vienatvės tabernakuliuose“. Jis sakydavo, kad „Eucharistija nemėgsta sėdėjimo“, kol nepakilsi nuo stalo, tol ji bus „neatbaigtas sakramentas“. „Ir mes turėtume klausti, - tęsė Pranciškus, - o kaip manyje veikia Eucharistijos sakramentas? Arba dar konkrečiau:  noriu, kad prie Viešpaties stalo man būtų patarnaujama ar keliuosi nuo stalo ir tarnauju, kaip Viešpats? Ar gyvenime dovanoju tai ką gaunu Mišiose? Mes, kaip Bažnyčia, turėtume savęs klausti: ar tiek kartų priėmę Komuniją mes tapome bendrystės žmonėmis?“

“ Eucharistija nemėgsta sėdėjimo. Kol nepakilsi nuo stalo, tol ji bus neatbaigtas sakramentas. ”

Gyvybės duona, kurią laužome ir kuria dalijamės, yra ir taikos duona. Vyskupas Tonino tvirtino, kad „nebus taikos, jei žmogus valgys duoną pats vienas. Taika tai duonos valgymas kartu“.

Žodis

„Kartu su Duona, krikščionių gyvenime labai svarbus Žodis. Evangelijoje sakoma, kad Jėzaus žodžiai sukėlė karštą ginčą. „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?” Dažnai ir mes panašiai kalbame: Kaipgi gali Evangelija išspręsi pasaulio problemas? Ką gi gali gėris, kai pasaulyje tiek blogio? Mes darome tą pačią klaidą kaip ir šitie žmonės, bergždžiai įsivėlę į ginčą dėl Jėzaus žodžių ir negirdintys jo prašymo atsinaujinti. Jie nusuprato, kad Jėzaus žodžiai yra skirti gyvenimo kelionei, o ne sėdėjimui prie stalo ir kalboms apie tai kas mums patinka ir kas ne.“ Popiežius priminė, kad vyskupas Tonino kaip tik Velykų laikotarpiu vis linkėdavo šitaip atnaujinti gyvenimą, pereiti nuo žodžių prie darbų. „Negalime atsiliepti į Jėzaus kvietimą skaičiuodami kas šią akimirką mums būtų naudingiau. Jėzui turimi atsiliepti tardami „taip“ visu savo gyvenimu. Jėzui nereikia mūsų samprotavimų. Jėzui reikia mūsų atsivertimo“.

„Broliai ir seserys, - sakė Pranciškus baigdamas penktadienį Molfetoje aukotų Mišių homiliją, - kiekvienose Mišiose mes maitinamės Gyvybės duona ir Išganymo žodžiu: gyvenkime tuo, ką švenčiame! Šitaip, kaip Don Tonino, tapsime vilties, džiaugsmo ir taikos šaltiniais.

2018 balandžio 20, 14:46