Paieška

Vatican News

Popiežius meldėsi už medikus, kurie gydo užsikrėtusius koronavirusu

Popiežius aukojo Mišias už medikus, pasiaukojančiai gydančius užsikrėtusius koronavirusu, ir už valdžios ir administracijos atstovus: visi jie yra atrama šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu, pasakė Pranciškus.

Popiežius penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukojo Mišias ir jas ypač skyrė šiaurinės Italijos medikams, slaugytojams ir savanoriams. Homilijoje Šventasis Tėvas prašė atrasti Dievą, gerąjį Tėvą, paaiškino, kaip atlikti išpažintį be kunigo, o Mišių pabaigoje, po adoracijos, suteikė Eucharistinį palaiminimą, paragindamas atlikti dvasinę Komuniją.

Popiežius Mišių pradžioje pasidalijo vieno kunigo iš šiaurinės Italijos prašymu melstis už Bergamo, Trevilio, Brešijos ir Kremonos gydytojus – jie rizikuoja viršyti darbo galimybių ribas; aukoja savo gyvybes stengdamiesi padėti ligoniams, kitus išgelbėti. Popiežius prašė melstis ir už valdžios ir administracijų atstovus. Jiems šiuo metu nelengva vadovauti, dažnai lieka nesuprasti. Tiek medikai, tiek ligoninių darbuotojai, savanoriai ar valdžios atstovai – visi jie pagalbos ramščiai, padedantys apsiginti ir žengti pirmyn šiuo krizės metu.

Gailestis iš meilės atleidžia nuodėmes

Popiežius Mišių homilijoje pasidalijo vaikystės prisiminimu apie Argentinos migrantų iš Italijos pamėgtą lopšinę-dainą „Sugrįžki pas savo tėvą!“. Popiežiui daina priminė Mišių skaitinį iš Ozėjo knygos, raginanti: „Grįžk, Izraeli, pas Viešpatį, savo Dievą“, ir Luko Evangelijos palyginimą apie tėvą, kuris „pažino sūnų iš tolo“. Jis pažino sūnų, iškeliavusi iš jo namų su visais pinigais, kuriuos iššvaistė. Jei tėvas jį pamatė iš tolo, tai todėl, kad jo laukė. Tai Dievo švelnumas, į mus prakalbantis ypač gavėnios laikotarpiu. Tai metas, skirtas pažvelgti į savo vidų, atminti Tėvą ir sugrįžti pas jį.

Sūnus, apimtas gėdos jausmo, gėdijasi sugrįžti, jį slegia nuodėmių našta. Ką į tai atsako Viešpats? Jis ragina sugrįžti: „Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi, nes mano įniršis nuo jų nusigręžė. Izraeliui būsiu lyg rasa, – jis žydės kaip lelija, įleis šaknis kaip Libano kedras“. Sugrįžki pas Tėvą, kuris tavęs laukia. Švelnumo Dievas tave išgydys. Jis išgydo nuo daugelio gyvenimo žaizdų ir visokių negerų dalykų, kuriuos esame padarę. Visi jų turime.

Pagalvokime apie sugrįžimą pas Tėvą, į jo glėbį, tėvo glėbį. Atminkime jo pažadą pranašui Izaijui: „jei esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą“. Jis gali mus perkeisti. Jis perkeičia širdis, tačiau mes turime žengti pirmą žingsnį.

Popiežius priminė, kad gavėnios laikotarpis visuomet skirtas atsivertimui, širdžių atsivertimui. Krikščionio praktikoje tai įvyksta Susitaikymo sakramente, per išpažintį. Tai metas, kai leidžiame, kad Dievas mus nuskaistintų, mus apkabintų.

Popiežius sakė žinantis, kad daugelis iki Velykų atlieka išpažintį, kad vėl pabūtų su Dievu. Tačiau daugelis šiandien klausia: „tėve: kur man rasti kunigą nuodėmklausį, nes negalima išeiti iš namų. Noriu susitaikyti su Viešpačiu, noriu, kad mane apkabintų, kad mano tėvas mane apglėbtų. Kaip tai padaryti, jei nėra kunigų? Popiežius priminė labai aiškų Katalikų Bažnyčios katekizmo mokymą: jei nerandi dvasininko išpažinčiai, kalbėkis su Dievu, prisiminė popiežius ir tęsė: – „Jis – tavo tėvas, pasakyk jam tiesą. Pasakyk jam visus savo nusidėjimus ir atsiprašyk, visa širdimi pasiryžk daugiau nenusidėti, sukalbėk atgailos aktą ir pasižadėk: „atliksiu išpažintį (vėliau), bet atleisk man jau dabar. Ir tuojau pat vėl būsi Dievo malonėje“.

Katalikų katekizmas moko, kad kiekvienas gali savo pastangomis prisiartinti prie Dievo atleidimo nedalyvaujant kunigui, sakė popiežius.

Jis rėmėsi dviem katalikų Bažnyčios katekizmo straipsniais (1451 ir 1452), kuriuose kalbama apie penitento veiksmų pirmutinį gailestį, nes gailestis iš meilės atleidžia nuodėmes.

Susimąstykite, kvietė Pranciškus, tai tinkamas metas nuoširdžiam Gailesčio aktui. Šitaip mūsų siela taps balta kaip sniegas.

„Būtų gražu, jei šiandien mūsų ausyse aidėtų kvietimas „grįžki!“, „“sugrįžki pas tėvą“. Jis tavęs laukia, tau surengs puotą“, – baigė Mišių homiliją Pranciškus. Po Mišių Šventasis Tėvas vadovavo Eucharistijos adoracijai ir suteikė Eucharistinį palaiminimą, kartu paragino priimti dvasinę Komuniją.

Pabaigoje popiežius sukalbėjo maldą:

„Prie Tavo kojų, o mano Jėzau, parklumpu ir siūlau atgailą savo susikrimtusios širdies, kuri suvokia savo mažumą ir Tavo šventumą. Garbinu Tave Meilės sakramente, trokštu priimti Tave savo skurdžioje širdies pastogėje. Kol laukiu sakramentinės Komunijos, trokštu gauti Tave dvasiniu būdu. Ateik, Jėzau, pas mane, kad aš ateičiau pas Tave. Teuždega Tavo meilė visą mano būtį gyvenimui ir mirčiai. Tikiu Tavimi, viliuosi Tavimi ir Tave myliu. Teesie“. (SAK / VaticanNews)

2020 kovo 20, 12:01
Skaityk viską >