Paieška

Vatican News

Pirmadienio ryto Mišios. Malda už patiriančius ekonominių sunkumų

Šiuo metu popiežius Pranciškus kiekvienas ryto šventąsias Mišias aukoja kas kartą su skirtinga intencija, tačiau visada už tuos, kuriuos paveikė koronaviruso pandemija, kurie dėl šios priežasties atsidūrė sunkioje padėtyje: už šeimas, senelius, medikus, būtinų paslaugų teikėjus, mirštančiuosius ir jų šeimas. Pirmadienio, kovo 23 dienos, šventąsias Mišias popiežius skyrė maldai už tuos asmenis ir jų šeimas, kuriems sveikatos krizė virto ir ekonomine krize.

„Šiandien melskimės už tuos žmones, kurie dėl pandemijos pradeda jausti ekonomines problemas, nebegali dirbti ir tai atsiliepia jų šeimoms. Melskimės už žmones, kurie susiduria su šia problema“, – sakė popiežius. 

Homilijoje popiežius kalbėjo apie dienos skaitiniuose minėtą karaliaus valdininko sūnaus išgydymą (žr. Jn 4, 43–54). 

Sergančio sūnaus tėvas, jau girdėjęs apie nepaprastus Jėzaus veiksmus ir sužinojęs, kad jis netoli, atkeliavo ir maldavo išgydyti jo sūnų. Jėzus papriekaištauja jam ir kitiems, kad, kol nepamatys ženklų ir stebuklų, tol netikės. Tačiau valdininkas toliau maldavo Jėzaus pagalbos, kol vaikas dar nenumirė, o šis atsakė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Valdininkas patikėjo ir iš tiesų atrado pagijusį sūnų. 

Pasak popiežiaus, šis epizodas rodo, jog tikrai maldai reikia trijų dalykų. Pirmasis yra tikėjimas: ne burna, ne žodžiais išpažįstamas, o esantis širdyje. Maldai nepakanka įpročių, reikia melstis su širdies tikėjimu, kad Viešpats yra čia, kad kreipiuosi į Jį ir kad Jis gali atsakyti ir padėti. Pirmoji tikros maldos sąlyga yra tikėjimas.

Viešpats taip pat mus moko ištvermės. Kai kurie prašo malonės, tačiau ji neateina, nes neturima ištvermės, nes galiausiai ji nereikalinga arba nėra tikėjimo. Tuo tarpu Jėzus įvairiais palyginimais – apie naktį į duris beldžiantį kaimyną arba teisėjo ramybėje nepaliekančios našlės – pabrėžia ištvermės, atkaklumo svarbą. Tikėjimas ir atkaklumas eina petys į petį. Jei tiki, tai esi tikras, kad Viešpats duos, ko prašai. Ir jei Viešpats verčia laukti, tada reikia belstis, belstis, belstis. Ne todėl, kad Viešpačiui būtų įdomiau, o dėl mūsų pačių: kad melstumėmės rimtai, kad žiūrėtume rimtai į maldą, kad nebūtumėme tarsi papūgos, kurios tik atkartoja žodžius. 

Drąsa yra trečias dalykas, kurio Viešpats pageidauja mūsų maldoje. Kai kas gali paklausti: ar reikia drąsos melstis, atsistoti prieš Viešpatį? Taip, reikia. Kartais reikia tokios drąsos, tarsi ketintume spausti Viešpatį. Tokią drąsą parodė Mozė, kai stojo prieš Dievą, kuris pagrasino sunaikinti jo tautą ir išsirinkti kitą. Arba Abraomo drąsos, kai šis derėjosi dėl Sodomos išgelbėjimo, jei joje bus atrasta 30 teisiųjų, 25 teisieji, 20 teisiųjų... Daug drąsos reikia ne vien apaštalaujant, bet ir meldžiantis. 

Tikėjimas, ištvermė ir drąsa. Šiomis dienomis būtina melstis, melstis daugiau, melstis tokiu būdu: tikėti, kad Viešpats gali įsiterpti, būti atkakliems, drąsiems. Viešpats nenuvilia. Galbūt tenka laukti, bet jis nenuvilia. „Tikėjimas, ištvermė ir drąsa“, – pakartojo popiežius Pranciškus.

Jis suteikė eucharistinį palaiminimą dalyvavusiems šv. Mišiose nuotoliniu būdu ir sukalbėjo dvasinę Komuniją lydinčią maldą. (RK / Vatican News)

2020 kovo 23, 15:04
Skaityk viską >