Popiežius: paklusnumas Dievo Žodžiui išlaisvina
Pirmasis Mišių skaitinys atskleidė karaliaus Sauliaus nuodėmę: jo nenorą suprasti Dievo Žodį iš įsitikinimo, jog jis mąsto teisingiau. Viešpats jam nurodė nieko negrobti iš nugalėtos tautos, tačiau jis nepakluso, o sumanė rekvizuoti galvijus, kad juos paaukotų Viešpačiui. Pagal save interpretavęs Dievo Žodį, karalius leido saviesiems pasiimti dalį grobio. Sugedimas prasideda nuo mažo nepaklusnumo – supratingumo stokos, o vėliau, žingsnis po žingsnio tai labai išauga.
Pranašas Samuelis karaliui priminė vertybių hierarchiją, atkreipė dėmesį, kad Viešpačiui klusnumas Jo žodžiui yra geriau, negu kruvinos aukos. Pasak Pranciškaus, daug svarbiau būti klusnios širdies ir paklusniam, nei atnašauti, pasninkauti, atgailauti. Supratingumo stokos nuodėmė glūdi apsisprendime rinktis tai, ko aš noriu, o ne tai, ką liepia Viešpats, nors gal ti paliepimo ir neperprantu. Kai priešinamės Viešpaties valiai, esame nesupratingi. Tai tarsi ko nors sudievinimo nuodėmė. Tarsi sakome, kad tikime į Dievą, bet dėl visa ko dar nueiname pas burtininką, kad perskaitytų iš delno... „Nepaklusti Viešpačiui, stokoti supratingumo yra tarsi sudievinimas“, – pakartojo Pranciškus.
Kai priešiniesi Viešpaties valiai, esi stabmeldys, nes renkiesi tai, apie ką pats galvoji, – stabą, o ne Viešpaties valią. Sauliui tai kainavo karalystę: „ Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, tai atmeta Viešpats tave kaip karalių“, – paaiškino Samuelis. Pasak Pranciškaus, ir mes turime susimąstyti apie mūsų supratingumą. Labai dažnai renkamės savaip interpretuoti Evangeliją, Viešpaties Žodį Evangelijoje ir patį Viešpaties Žodį. Pvz., kai pasiduodame kazuistikai, moralinei kazuistikai. Tai nėra Viešpaties valia. Viešpaties valia aiški, jis ją parodo per įsakymus Biblijoje ir per Šventąją Dvasią tavo širdyje. Tačiau kai esu užsispyręs ir Viešpaties Žodį paverčiu ideologija, esu stabmeldys, nesu supratingas. Reikia supratingumo, paklusnumo.
Atkreipdamas dėmesį į Mišių skaitinį iš Evangelijos pagal Morkų, Pranciškus priminė Jėzaus mokinių užsitrauktą kritiką už tai, kad jie nepasninkavo. Viešpats Jėzus tuomet paaiškino, jog niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“.
Viešpaties Žodžio naujumas – nes Viešpaties Žodis visuomet naujas – mus visuomet veda pirmyn, visuomet nugali, yra geriau už viską. Nugali stabmeldystę, nugali išdidumą, nugali perdėtą pasikliovimą savimi ne dėl Viešpaties Žodžio, o dėl ideologijų, kuriomis apraizgau Dievo Žodį. Visa tai labai gerai paaiškina Jėzaus frazė, ateinanti iš Dievo ir iš Senojo Testamento: „Noriu gailestingumo, o ne aukos“. (SAK / VaticanNews)
