Paieška

Popiežius: nuolankiai saugokime malonę būti krikščionimis

Tai ypatinga malonė. Tapome Viešpaties išrinktaisiais, nors esame neverti. Jis išsirinko mus dovanai, tapome pateptaisiais. Todėl turime branginti ir saugoti šią malonę, kad ji išliktų, turime saugoti patepimą, kurio dėka tapome krikščionimis, kunigais, vyskupais. Didžioji Viešpaties dovana, didžioji jo malonė yra Šventoji Dvasia: kai Viešpats mus išsirinko, jis mums suteikė Šventąją Dvasią. Tai gryniausia malonė, gauta be mūsų nuopelnų.

Taip kalbėjo Pranciškus, antradienį homilijoje kreipdamasis į Mišių Šventosios Mortos namų koplyčioje dalyvius. Kaip įprasta, popiežius jas aukojo nedideliam būriui žmonių – kelioms dešimtims tikinčiųjų – savo rezidencijoje Vatikane. Antradienį su popiežiumi taip pat koncelebravo keletas kunigų, per kuriuos homilijoje jis kreipėsi į visus pakrikštytuosius, ragindamas atminti savo, kaip Dievo tautos, tapatybę.

Kai Dievas mus išsirenka, jis suteikia laisvę ir malonę. Susimąstykime apie mus visus, čia susirinkusius. Kaipgi gali būti, kad Viešpats išsirinko mus? Kad priklausome krikščioniškai šeimai, krikščioniškai kultūrai? Ne, daugelis krikščioniškos šeimos ir kultūros narių atmeta Viešpatį. Jo nenori. Tad kodėl esame čia? Viešpats mus išsirinko dovanai. Mums nieko nekainavo tapti krikščionimis. Mes, kunigai, vyskupai, nieko nesumokėjome, kad taptume kunigais, vyskupais! Man rodos, kad taip, ar ne?! Nes, norintieji eiti bažnytinio karjerizmo keliu, elgiasi simoniškai (tarsi būtų galima tai įsigyti), ieško, kaip užlipti aukščiau. Tačiau tai nėra krikščioniška. Būti krikščioniu, būti pakrikštytuoju, būti įšventintu kunigu, vyskupu yra gryna malonė: Viešpaties malonė neįkainojama!

Todėl suprantamas mūsų, kaip pakrikštytųjų ir įšventintųjų, nuolankumas, jo reikia, mūsų nuopelnų čia nėra. Tik turime saugoti šią malonę, kad ji išliktų. Turime saugoti gautąjį patepimą, jo dėka tapome krikščionimis, tapome kunigais, vyskupais. Tai šventumo kelias. Kitų dalykų nereikia. Reikia nuolankumo, kad išsaugotume šią malonę. Kas yra didžioji Viešpaties dovana? Tai Šventoji Dvasia. Mus išsirinkdamas Viešpats suteikė mums Šventąją Dvasią. Tai gryna malonė. Be mūsų nuopelnų.

Jei mes, krikščionys, užmirštame Dievo tautą, taip pat netikinčiuosius, jei mes, kunigai, užmirštame savo kaimenę, jei vyskupai tai užmiršta, tuomet jaučiamės esantys svarbesni už kitus, paneigiame Dievo malonę. Tai tas pats, kaip pasakyti Šventajai Dvasiai: „Eiki ramiai į Trejybę, eiki joje pailsėti, nes išsiverčiu pats, vien savo jėgomis!“ Tačiau tai nėra krikščioniška. Šitaip nesaugome malonės. Šiandien, prisimindami Dovydą, prašykime Viešpatį, kad suteiktų malonę padėkoti už mums suteiktą malonę, kad sąmoningai priimtume gautąją malonę, tokią didelę ir gražią, ir kad saugotume ją – nieko nekainuojančią, dovanojamą malonę – kad saugotume ją savo ištikimybe. (SAK / VaticanNews)

2020 sausio 21, 15:41
Skaityk viską >