Arkivyskupas S. Ševčukas: karo nusikaltimai Ukrainoje turi būti pasmerkti
Vasario 24 d. bus minimos antrosios didelio karo Ukrainoje metinės, 2022 m. Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį. Žuvusiųjų skaičius ir toliau auga, plečiasi naikinimo mastas konfliktui besitęsiant jau dešimt metų, Rusijai aneksavus Krymą.
Popiežius Pranciškus ne kartą kreipėsi ragindamas nutraukti smurtą ir žmonių kančias.
Apžvelgdamas dabartinę situaciją fondo „Pagalba vargstančiai Bažnyčiai“ surengtoje spaudos konferencijoje, Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovas arkivyskupas metropolitas S. Ševčukas smerkė tragediją, kuri toliau naikina jo tautą ir šalį.
Konferencija surengta minint 10-ąsias ginkluoto konflikto Ukrainoje metines. 2014 m. vasario 20 d. Rusija įsiveržė į Krymą ir dalį Rytų Ukrainos, o prieš du metus pradėjo plataus invaziją. Fondas 2024 m. gavėnios kampaniją skyręs Ukrainai, konferenciją surengė siekdamas daugiau informuoti apie padėtį, su kuria susiduria krikščionys šioje šalyje.
Neoficialiais agentūrų vertinimais, per dvejus metus karių aukų skaičius išaugo iki pusės milijono.
Beveik 22 000 civilių nukentėjo per mūšius ir oro antskrydžius, o maždaug 17,6 mln. ukrainiečių labai reikia humanitarinės pagalbos.
Apie 6,2 mln. žmonių pabėgo iš Ukrainos, o daugiau kaip 5 mln. priversti palikti savo namus, nes bombardavimai tęsiasi kiekvieną dieną.
Per konferenciją didysis arkivyskupas S. Ševčukas pabrėžė, kad labai svarbu pasmerkti karo nusikaltimus. Jis priminė žudynes Bučoje, įspėdamas, kad jei jos liks nepastebėtos, karo nusikaltimai bus kartojami visame pasaulyje.
Pasak arkivyskupo, šis pasmerkimas reiškia tvirtą „ne“ karui. Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovas tęsė, kad žmonės Ukrainoje žudomi todėl, kad yra ukrainiečiai.
Jis ypač apgailestavo, kad žūsta vaikai ir šeimos, ir primindamas, kad nuo karo pradžios žuvo daugiau kaip 500 vaikų ir daugiau kaip 1200 buvo sužeisti. Arkivyskupas priminė, kad daugybė ukrainiečių vaikų buvo deportuoti į Rusiją, daugybė šeimų buvo išskirtos.
Didysis arkivyskupas taip pat paminėjo, kad labiausiai nuniokotose vietovėse jo Bažnyčios buvimas ir gyvenimas draudžiamas, pažymėdamas, kad Rytų Ukrainoje nėra kunigų, o žmonės negali įeiti į bažnyčias, nes jų durys užplombuotos.
Tačiau nepaisant didžiulių kančių, Bažnyčia „neša viltį savo žmonėms“, sakė arkivyskupas, padėkodamas už solidarumą, kurio dėka teikiama didelė humanitarinė pagalba.
Apaštališkasis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas pabrėžė, kad tie, kurie lankėsi Ukrainoje, grįžta namo „nepajėgdami kalbėti“, nes yra sukrėsti to, ką matė.
Arkivyskupas V. Kulbokas perspėjo dėl švietimo krizės šalyje, pabrėždamas, kad jau ketverius metus didelėje šalies dalyje, iš pradžių dėl pandemijos, o paskui ir invazijos, nebelankomos mokyklos, jų nebėra. Arkivyskupas V. Kulbokas pabrėžė svarbų humanitarinių organizacijų indėlį, tačiau apgailestavo, kad mažesnės labdaros organizacijos nutraukė pagalbos teikimą, nes joms dažnai pritrūkdavo lėšų ir kildavo problemų kertant sienas ar pristatant atsargas.
Nuncijus prisiminė Ukrainos graikų katalikų kunigus, kurie laikomi nelaisvėje: „Mes esame su jais ir pradedame savo dieną, melsdamiesi už juos.“
Išpuoliai prieš vaikus ir šeimas
JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos duomenimis, 2024 m. sausio mėn. Ukrainoje žuvo arba buvo sužeistas mažiausiai 641 civilis gyventojas, o nuo 2023 m. gruodžio mėn. stebima civilių gyventojų aukų didėjimo tendencija.
JT tyrimų statistika rodo, kad civilių aukų skaičius sausio mėn. buvo 37 proc. didesnis nei 2023 m. lapkričio mėn., daugiausia dėl suintensyvėjusių Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų.
Per šiuos išpuolius padaugėjo žuvusių ir sužeistų vaikų. Šeimos taip pat sudaro nemažą nukentėjusiųjų toli nuo fronto linijos dalį, nes daug šeimų su vaikais buvo evakuotos iš fronto linijoje atsidūrusių bendruomenių.
JT misijos duomenimis, sausio mėn. žuvo arba buvo sužeista 40 vaikų, o lapkričio mėn. jų buvo 18.
Per dvejus metus nuo invazijos pradžios, Pagalbos kenčiančiai bažnyčiai fondas patvirtino 630 projektų.
Dėka fondo geradarių dosnumo, maldų ir aukų tiek 2022 m., tiek 2023 m. Ukraina buvo labiausiai fondo remiama šalis visame pasaulyje. (DŽ / Vatican News)
