Nauja dvasininkų areštų banga Nikaragvoje
Po neilgos pauzės, paskutinėmis 2023 metų dienomis, gruodžio 28–29-ąją, buvo areštuoti dar kone dešimt kunigų, daugiausia iš sostinės Managvos arkivyskupijos – kun. Marcosas Diazas Prado, kun. Hectoras Treminio, kun. Fernandas Calero, kun. Pablo Villafranca, kun. Carlosas Avilesas, Managvos arkivyskupijos generalinis vikaras, kun. Silvio Fonseca, kun. Mykel Monterrey, kun. Raulis Zamora, kun. Gerardas Rodriguezas, kun. Miguelis Mantica. Gruodžio 31-ąją areštuotas dar vienas kunigas – Gustavo Sandino.
Pasak advokatės ir religijos laisvės gynėjos Marthos Molina, šiuo metu Nikaragvos įkalinti ar sulaikyti 2 vyskupai, 13 kunigų ir du seminaristai. Galima priminti, kad 2023 vasario mėnesį Nikaragvos valdžia deportavo, kartu su kitais politiniais kaliniais, prieš tai kalintus trys kunigus, įskaitant Popiežiškojo universiteto rektorių, du seminaristus, diakoną ir už Matagalpos vyskupijos komunikaciją atsakingą pasaulietį. Iš jų buvo atimta pilietybė ir uždrausta sugrįžti į šalį. Matagalpos vyskupas R. Alvarezas atsisakė savo noru būti deportuojamas ir jau kitą dieną buvo nuteistas už sąmokslą ir šmeižtą. Reikia pridurti, kad yra jau anksčiau šalį dėl persekiojimų palikusių kunigų, įskaitant Managvos arkivyskupijos augziliarą Silvio Báezą, šiuo metu reziduojantį JAV.
2023 metais Nikaragvos režimas uždarė daugybę nevyriausybinių bei privačių organizacijų, įskaitant katalikiškas labdaros asociacijas ar katalikiškos žiniasklaidos interneto svetaines, konfiskavo bažnytinį turtą – trapisčių vienuolyną ar jėzuitų administruotą popiežiškąjį universitetą. Jėzuitams išreiškus protestą režimas uždraudė visą jų veiklą ir nurodė areštuoti visą likusį jų turtą. Režimas taip pat liepė išvykti Nikaragvoje dirbusiems vienuoliams ar vienuolėms misionieriams, įskaitant Motinos Teresės seseris, o vietinių parapijų gyvenimas varžomas įvairiais draudimais. (RK / Vatican News)
