Lvivo seminarijos rektorius: jokia vieta nėra saugi, tačiau gėris laimės
Lvive vėl gaudė sirenos. Vakarinėje Ukrainos dalyje, kur maždaug du mėnesius buvo nutilę bombardavimai, nauja Rusijos ataka bombomis, bepiločiais lėktuvais ir raketomis padarė daug žalos. „Buvome grįžę prie praktiškai įprasto gyvenimo, – Vatican News pasakoja Lvivo graikų katalikų kunigų seminarijos rektorius kunigas Ihoris Boiko. – Tačiau gruodžio pabaigoje viskas pasikeitė. Netoli seminarijos nugriaudėjo keli sprogimai, kurie sugriovė aštuoniolika didelių pastatų, dvi mokyklas ir vaikų darželį.“ Pranešama, kad vienas žmogus žuvo, daug sužeistų. Buvo apšaudytas Kyjivas ir kiti miestai, žuvusiųjų – dešimtys. Net Naujųjų Metų išvakarėse buvo užpulti keli miestai, skaičiuojama tolesnė žala ir aukos. „Visa tai kelia baimę, nes niekur nebėra saugu“, – tęsia kunigas Ihoris. Sausio 2 d. sostinės apylinkėse ir Charkive apie šimtas raketų paleista į kritinę infrastruktūrą, civilinius, pramoninius ir karinius objektus, apie 86 000 žmonių liko be elektros energijos.
„Stebiuosi ir džiaugiuosi, matydamas tiek daug solidarumo“, – kunigas pasakoja apie 14 žmonių, atvykusių iš Italijos pirmąją naujų metų dieną teikti paramos, dėkodamas visiems, atvykstantiems į šias humanitarinės pagalbos misijas į Ukrainą. „Yra daug baimės, nesaugumo dėl krentančių raketų ir dronų“, – priduria kunigas Ihoris, kuris šias rusų atakas vertina kaip būdą pažeminti Ukrainos žmones, nes nesugeba jų nugalėti. Tačiau ukrainiečiai ir toliau išlaiko viltį, toliau ginsis ir darys viską, kad apsaugotų savo žemę. Sausio 2 d. į Lvivo kunigų seminariją taip pat atvyko grupė jaunų ispanų. Jie meldėsi, dalyvavo Mišiose, susitiks su keliais Ukrainos bendraamžiais, pasakoja rektorius, pabrėždamas, kad labai vertina kitų šalių solidarumą.
Sudėtingoje situacijoje, kurią išgyvena Ukraina, Kalėdų šventės kunigą Ihorį verčia susimąstyti apie tai, kokia didelė yra Dievo meilė žmonijai. Visagalis nusprendė atsiųsti į pasaulį savo Sūnų, kuris ateina kaip mažas, beginklis vaikas. Erodas nori jį nužudyti ir daro viską, kad tai padarytų, todėl jau nuo pat gimimo šiam ką tik į pasaulį atėjusiam kūdikiui gresia pavojus, o Marija ir Juozapas leidžiasi į ilgą kelionę, į Egiptą, kad rastų prieglobstį, tad peršasi išvada, kad visuose šiuose sunkumuose, kuriuose atsidūrė Šventoji Šeima, Dievas buvo šalia ir juos saugojo, sako seminarijos rektorius. „Manau, kad tas pats šiandien vyksta ir su ukrainiečių tauta. Mes kenčiame, tiek daug šeimų kenčia, tiek daug vaikų verkia, kai išgirsta sirenas, tiek daug vaikų slepiasi, nes gresia mirtis. Tiek daug vaikų negali lankyti mokyklų, nes jos sugriautos, jų sugriauta daugiau nei 600, todėl jie verkia. Iš tiesų, Ukrainos žmonės labai kenčia, bet mes esame įsitikinę, kad per šiuos dvejus metus tikrai matėme Viešpaties, kuris yra su mumis, palaiminimą ir apsaugą“, – pastebi kunigas Ihoris. Jam labai svarbu, kad pasaulis suprastų, koks blogis daromas Ukrainoje, ir darytų viską, kad tai būtų sustabdyta, apibendrina graikų katalikų seminarijos Lvive rektorius, įsitikinęs, kad gėris nugalės.
(DŽ/Vatican News)
