Ukraina: parapijos klebonas tarp žmonių, kurie apšaudomi, nebeturi namų
Graikų apeigų katalikų parapijos klebonas kunigas Petro Maika pasakoja, kad situacija išlieka dramatiška. Namai sugriauti, langai išdaužyti, vaikai neturi drabužių. Kunigas girdi žmonių aimanas ir prašymus – motinos prašo drabužių vaikams, tėvai – statybinių priemonių namams remontuoti. Artėja žiema, visi baiminasi šalčio, prašo šildytuvų ar malkų, o kunigas kaskart atsako: „Aš nieko negaliu pažadėti. Atiduosiu jums viską, ką gausiu“.
Dvasininkas taip pat dalijasi savo sužeistosios bendruomenės likimu. Ištisus mėnesius jis miegojo stingdančiame šaltyje ant sofos kambaryje su skylėmis sienose, lentomis užkaltais langais sovietinio stiliaus daugiabutyje. „Raketa pataikė į priešais esantį pramonės kompleksą, smūgio banga pasiekė ir mus“, – aiškina kunigas Petro, rodydamas į betono plokštę, vis dar pakibusią virš šaligatvio.
Ten, kur matomi sprogimų ženklai, bus pastatyta pirmoji katalikų koplyčia Iziumo mieste. „Pirmasis klebonas turėjo būti paskirtas pastačius bažnyčią. Valdžia suteikė žemę prieš karą. Norėjome pradėti statybas, tačiau dabar sklypas užminuotas. Kas žino, kada susigrąžinsime žemę. Bet parapijos klebonas vis tiek atvyko, prieš metus“, – šypsosi kunigas Petro. Pirmąsias Mišias aukojo nuniokotame bute ant nedidelio staliuko. „Dabar bažnyčios patalpas atstoja Ukrainos Caritas palapinė, kuri taip pat veikia kaip humanitarinis centras ir susitikimų vieta jaunimui. O koplyčia iškils rėmėjų iš Italijos dėka“, – pasakoja kunigas.
„Žinome, kad esame miestas, kuris ne tik atlaikęs išbandymus, bet ir dabar esantis pavojuje“, – tvirtina dvasininkas. Rusijos kariuomenė pradeda nuolatinius puolimus tarp Kupiansko ir Lymano. Ir jei rusų kariams pavyktų išsiveržti į priekį, kita stotelė būtų Iziumas, o tada Charkivas. Iziumas ir jo apylinkės ir toliau išlieka raketų taikinys, tačiau žmonės sukandę dantis laukia taikos, nes blogis negali tarti paskutinio žodžio, užbaigia kunigas Petro.
(DŽ/Avvenire)
