Nukentėjo Kyjivo graikų katalikų patriarchalinė katedra
Pranešime pasakojama, kad Ukrainos sostinės oro gynyba tą naktį numušė apie šešias dešimtis dronų, vieną iš jų – virš Kristaus Prisikėlimo patriarchalinės katedros. Sprogimo banga išmušė keletą katedros ir greta esančios didžiojo arkivyskupo rezidencijos langų, kone išvertė keletą durų, žalą padarė aplinkiniams daugiaaukščiams. Oro pavojaus sirenos pradėjo gausti trečią nakties ir nutilo tik apie 9 ryto. Tai buvo viena iš didžiausių Kyjivo oro atakų nuo Rusijos agresijos pradžios.
Pranešimas Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios interneto svetainėje iliustruotas nuotrauka su katedros teritorijoje nukritusiais drono gabaliukais.
Tačiau žvelgiant į bendrą karo panoramą, galima sakyti, kad katedrai pasisekė, – tiek Ukrainos valstybės, tiek tarptautinės organizacijos dokumentuoja įvairius Rusijos nusikaltimus, įskaitant istorinės, kultūrinės ir religinės reikšmės paveldo naikinimą.
JT agentūra UNESCO skelbia nuolatos atnaujinamą sąrašą apie tokią žalą Ukrainai, kurią galėjo pati patvirtinti, – po lapkričio 15 dienos atnaujinimo šiame sąraše įrašyti 329 objektai: 125 religinės paskirties pastatai, 143 istorinės arba meninės vertės pastatai, taip pat 28 muziejai, 19 paminklų, 13 bibliotekų, vienas archyvas. Pačios Ukrainos valdžios sąraše – nukentėjusių religinių pastatų yra daugiau, nors kartais žala galėjo būti palyginus lengvai pašalinama, pavyzdžiui, išdužę langai. Nors yra sugriautų bei apgadintų mečečių ar sinagogų, didžioji dalis sunaikinto religinio paveldo yra kone visoms krikščioniškoms bendruomenėms priklausiusios bažnyčios ir maldos namai. Didesnė ar mažesnė žala padaryta lotynų ir graikų apeigų katalikų, Ukrainos savarankiškos ir su Maskvos patriarchatu susijusių ortodoksų bendruomenių, baptistų, sekmininkų ir kitų protestantiškų bendruomenių maldos namams. Kai kurie buvo pastatyti neseniai, kiti – nacionalinio paveldo ir senų architektūrinių ansamblių dalis, kaip kad Charkivo, Kyjivo ar Odesos bažnyčios.
Kyjivo ekonomikos mokykla vertina bendrą karo žalą Ukrainai ir 2023 metų rugsėjo mėnesį paskelbtoje ataskaitoje mini bent 150 milijardų dolerių žalą – sugriauta apie 147 000 privačių būstų, virš 19 tūkstančių daugiabučių, 344 tiltai, 18 oro uostų, apgadinta 25 000 kilometrų kelių, sunaikintos 426 didelės ir vidutinės gamyklos, privačios ir valstybinės, žala padaryta maždaug 3500 ugdymo įstaigų, nuo darželių iki universitetų, sugriautos ar apgadintos 384 ligoninės ir 352 mažesni sveikatos apsaugos centrai.
Tačiau tai tik tiesioginė žala. Žala taip pat patiriama dėl to, kad dėl pavojaus ar dėl būtinybės bėgti buvo uždaryta daugybė didelių ir mažų verslų, prarastos ir toliau prarandamos rinkos, netenkama kvalifikuotų darbo rankų, didžiuliai žemės plotai nebėra įdirbami, nuo karo nukentėjo per tris milijonus hektarų miškų, tarp kurių ir vertingų draustinių, bei visos juose gyvenusios gyvybės formos. Aplinkos išvalymo ir atkūrimo darbai truks dešimtmečius. (RK / Vatican News)
