Mianmaro vyskupas: mes taip pat esame žmonės

„Su dvylika kunigų, dešimčia moterų vienuolių esame prisiglaudę parapijos namuose. Kartu yra 37 kiti žmonės, kurie nebenori vėl kažkur keliauti, nes per pastaruosius dvejus metus kai kurie buvo perkelti jau dešimt kartų. Prieš dvi dienas į mūsų parapinio centro pastatą pataikė skeveldros, pažeisdamos stogą ir lubas. Laimei, iš žmonių niekas nenukentėjo“, – apie jau daug dienų besitęsiančią situaciją kalbėjo vyskupas. Jis pasakojo apie susirėmimus tarp sukilėlių ir prieš keletą metų perversmą įvykdžiusios kariuomenės pajėgų.

Loikawas, Kayaho valstijos sostinė, buvo administruojamas karinės valdžios, kai lapkričio 11 dieną rezistencijos jėgos surengė puolimą, siekdamos perimti kontrolę. Kariuomenė atsakė oro antskrydžiais ir bombardavimais. Bombarduojama daug nesitaikant ir jau žuvo dešimtys civilių. Dieną naktį gaudžia artilerijos ir šūvių garsai, pasakojo miesto vyskupas.

Pats miestas ištuštėjęs, devyniasdešimt procentų gyventojų pasitraukė į saugesnes apylinkes, kitas valstijos sritis ir kaimynines valstijas. Lapkričio 11 dieną į Kristaus Karaliaus katedrą suplūdo apie 1300 asmenų, daug iš jų – seneliai, moterys su vaikais, ligoniai. Per savaitę, pasakoja vyskupas Celsas Ba Shwe, pavyko juos grupėmis perkelti į saugesnes parapijas, padėjo ir nevyriausybinės organizacijos. Kitur išvežti ir vyresnio amžiaus kunigai bei vienuoliai, miesto bažnyčios ir vienuolynai liko tušti – išskyrus centrą, kuriame prisiglaudęs jis pats su likusiais kunigais,  vienuolėmis ir keliomis dešimtimis kitų.

Pabėgėliais tapusiems žmonėms reikia maisto, vaistų, antklodžių. Reikia atsiminti, kad regione tebėra dešimtys tūkstančių kitų pabėgėlių, kurie čia atvyko po 2021 metų krizės.

Pasak Mianmaro vyskupo, be popiežiaus Pranciškaus, jis nejaučia kitų pasaulinių lyderių dėmesio. Jo žmonių balsas negirdimas, jų nesiklausoma. Apie padėtį Mianmare yra gerai žinoma, tačiau – dėl to jam labai liūdna – nuspręsta, kad tai mažos svarbos, arba krašto, vidinis reikalas.  

„Tegul pasaulis ir tarptautinė bendruomenė žino, kad mes taip pat esame žmonės, kurių orumas turi būti ginamas, kad mums reikia teisingumo, taikos, meilės ir konkrečios humanitarinės pagalbos. Keletą kartų bandžiau kalbėtis su abiem konflikto pusėmis vietiniu lygiu. Tačiau jos įtariai žiūri į mane ir nesutinka kalbėtis“, – italų katalikų žinių agentūrai SIR sakė Mianmaro ganytojas ir pridūrė, jog taika pasiekiama per širdies atsivertimą, o teisingumas turi žengti kartu su gailestingumu.

„Dievas prašo visuotinio atsivertimo! Be jo nebus taikos“, – sakė Loikawo vyskupas Celsas Ba Shwe. (RK / Vatican News)