Pietų Libano krikščionių kaimai pavojuje
Viena iš tokių teritorijų yra Libanas, kadaise vadintas Artimųjų Rytų perlu, o šiandien parklupdytas ant kelių kaimyninių konfliktų, skurdo, ilgametės politinės krizės. Šią nedidelę valstybę taip pat išbalansavo kone dviejų milijonų pabėgėlių atvykimas ir įvairių šalių teroristine pripažįstamos „Hezbollah“ įsigalėjimas.
Daugeliu požiūriu „Hamas“ ir „Hezbollah“ organizacijų tikslai persidengia, įskaitant priešiškumą Izraeliui, radikalų politinį islamizmą, abi jos yra remiamos Irano, abi naudojasi panašiais metodais. Libane „Hezbollah“ išbalansavo ankstesnę politinę sistemą, kuri užtikrino pusiausvyrą tarp trijų didelių Libano populiaciją sudarančių musulmonų šiitų, sunitų ir krikščionių bendruomenių, sukūrė „valstybę valstybėje“ bei alternatyvią valdžią. Po spalio 7 dienos „Hamas“ atakos prieš Izraelį taip pat ir „Hezbollah“ kovotojai iš Libano teritorijos paleido įvairias raketas. Izraelis atsakydamas sutelkė kariuomenę prie sienos su Libano ir kartas nuo karto smogia atgal.
Tarp šių dviejų ugnių atsidūrė krikščioniška sala Libano pietuose, kurią suformavo keturios gyvenvietės – Rmeisho, Ain Ebelio, Debelio ir Qouzaho miesteliai. Jie rizikuoja tapti islamistų skydu nuo Izraelio kontratakų. Jau dvi savaites, pasakojama krikščionių arabų žinių agentūros „Acimena“ pranešime, daug jų gyventojų nesumerkia akių naktį, baiminasi, kad Izraelio ir pietų Libano pasienyje gali būti atidarytas antras frontas, dalis gyventojų paliko šias gyvenvietes.
Krikščioniško Rmeisho miestelio meras Miladas al-Amamas žinių agentūrai patvirtino, kad po krizės pradžios, kai dėl „Hezbollah“ ir Izraelio kariuomenės susirėmimų bombos pradėjo kristi ir gyvenvietės prieigose, iš jos pasitraukė apie 7000 krikščionių maronitų, o apie tris tūkstančiai liko, nes neturi kur eiti arba nori apsaugoti savo namus. Kaip tokiame kontekste galima eiti į darbą, vykdyti įprastus uždavinius? Tampa sunku įsigyti duonos, gauti vandens, elektros tiekimas nuolatos trūkinėja, atrodo, kad žmonės yra palikti likimo valiai. „Baimė šiandien didesnė nei bet kada anksčiau“, – pažymėjo pareigūnas, pasak kurio, didžiulė drama ir tai, kad jo ir kitų pasienio miestelių krikščionių vaikai, tūkstančiai jaunuolių, jau trečia savaitė negali eiti į mokyklą ir, rodos, niekam tai nerūpi. „Acimena“ cituoja ir kitos apskrities krikščionių gyvenvietės Qlaiaos kunigą Rabihą Choueiri, kuris kreipėsi į visus politinius ir religinius autoritetus, melsdamas neįtraukti pasienio į karinį konfliktą, nesinaudoti kaimeliais ir taikiais civiliais kaip skydais. (RK / Vatican News)
