Rusijos teismas uždarė Sacharovo centrą
Sacharovo centras veikė visų pirma kaip muziejus, saugojęs Nobelio premijos laureato, fiziko ir žmogaus teisių gynėjo Andrejaus Sacharovo palikimą. Pastaraisiais mėnesiais muziejus buvo likęs viena paskutinių simbolinių laisvės erdvių. Jo veikla buvo smarkiai suvaržyta jau nuo 2014 m., kai centras buvo paskelbtas vad. „užsienio agentu“, tai yra ryšių su užsieniu turinčia ir valdžiai nelojalia institucija. Įstatymas dėl „užsienio agentų“ Rusijoje buvo priimtas siekiant sutramdyti opoziciją Putino režimui. Valdžios kritikai buvo verčiami savo publikacijas ir viešus pasisakymus žymėti prierašu, kad jie – „užsienio agentai“. Sacharovo centras, nepaisant to, kad buvo įvardytas kaip užsienio agentas, atsisakė savo leidinius žymėti valdžios nurodyta tvarka. Dėl to jam buvo taikomos įvairios sankcijos, dažniausiai pinginės baudos. Centras kiekvieną kartą administracines baudas apskųsdavo teismui ir tik teismui atmetus ieškinį sumokėdavo baudą. Įtampa dar labiau padidėjo 2022 m., kai muziejus sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbdamas pareiškimą, kuriame pradėtą karą pavadino moraliniu Rusijos visuomenės bankrotu. Netrukus po to Rusijos teisingumo ministerija pasiuntė į Sacharovo centrą kontrolierius, kurie nustatė „daug rimtų, sistemingų ir neįmanomų pašalinti teisės aktų pažeidimų“. Remiantis taip suformuluota išvada buvo įsakyta Sacharovo centrą uždaryti.
Andriejaus Sacharovo – vieno žinomiausių disidentų ir žmogaus teisės veikėjų paskutiniais Sovietų Sąjungos dešimtmečiais – vardu yra pavadinta Europos Parlamento nuo 1988 m. kasmet teikiama premija, kuria apdovanojami žmogaus teisių ir žodžio laisvės srityje nusipelnę asmenys ir organizacijos. Pirmasis šios premijos laureatas 1988 m. buvo žmogaus teisių gynėjas Pietų Afrikos Respublikoje Nelsonas Mandela. Pastarųjų trejų metų Sacharovo premijos laureatai buvo Baltarusijos demokratinė opozicija (2020 m.), politinis kalinys Rusijoje Aleksejus Navalnas (2021 m.) ir ukrainiečių tauta (2022 m.). (jm / Vatican News)
