Kard. W. J. Eijkas: evangelizavimas, žmogiškumas ir dirbtinis intelektas
Pasak olando kardinolo, šiuo metu dar sunku numatyti, kaip dirbtinis intelektas pakeis mūsų gyvenimus, dar trūksta žinių ir duomenų. Tačiau jau dabar jis gali padaryti įtaką, pavyzdžiui, religines studijas. Kardinolas pateikė paprastą pavyzdį: jis paminėjo vieną įžvalgą, kuri, kaip buvo skaitęs vienoje knygoje, priklausė šv. Tomui Akviniečiui. Tačiau jo kolega ir profesorius iš Utrechto teologijos fakulteto suabejojo šios įžvalgos autoryste. Profesorius uždavė klausimą vienam iš pastaraisiais mėnesiais pasirodžiusių dirbtinio intelekto pokalbių robotų, kuris tuoj pat atsakė, jog frazė priklauso ne Tomui Akviniečiui, o šv. Albertui Didžiajam. O kokia yra tiesa? Žinome, kad roboto atsakymas yra dirbtinio intelekto skaičiavimų vaisius, naudojantis turima medžiaga. Jei jam bus pasiekiama religinio turinio medžiaga, ji atsispindės ir atsakymuose. Todėl reikia veikti ir dirbtinio intelekto lauke.
„Bažnyčia visada atsargiai žengia į naują sritį. Tačiau jei per ilgai delsime, kiti bus pateikę savo žinias, kurios ir nulems atsakymus. Todėl neturime per ilgai delsti, kol pradėsime aktyviai veikti šioje srityje“, – įsitikinęs Utrechto arkivyskupas. Pasak jo, nežinome, kokios bus plataus dirbtinio intelekto – kuris neabejotinai vis tobulės – naudojimo pasekmės, tačiau galima numatyti kai kurias situacijas. Šiuo metu šie robotai daro klaidų, tačiau kas bus po dešimties, dvidešimties, o gal vos po penkerių metų? Dabar yra metas reaguoti į tai, kas įtakos dirbtinio intelekto atsakymus.
Ši, kaip ir visos technologijos, kelia nerimą, antra vertus, atveria naujas galimybes. Antai jau dabar yra spėliojama, kad dirbtinio intelekto technologijos lems didesnį visuomenės veiklų robotizavimą, o tai reiškia darbo vietų praradimą. Robotas gali pakeisti darbininką, dirbti 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę, nereikalaudamas atlyginimo didinimo.
„Tai gali radikaliai pakeisti mūsų visuomenę ir man atrodo, kad nei Bažnyčioje, nei visuomenėje dar nesuvokiama, kokie gilūs pokyčiai mūsų laukia ateinančiais metais“, – pažymėjo kardinolas W. J. Eijkas. Gydytojo profesiją įgijęs ganytojas pasvarstė apie ligonių ir senelių priežiūrą. Jau dabar yra slaugos namų, kuriuos maistą dalija robotas. Kita vertus, būtent maisto dalijimas dažnai yra vienas iš nedaugelio momentų, kai ligonis patiria žmogišką kontaktą. Jei, programoms ištobulėjus, robotizuosime kiekvieną veiklą, žmogiško kontakto gali ir nebelikti. Tokie pokyčiai gali įvykti labai greitai, mums dar jiems nepasirengus. Todėl, priminė arkivyskupas, įvairūs aukštųjų technologijų sektoriaus atstovai, įskaitant Eloną Muską, pakvietė tam tikram šių technologijų „įšaldymui“, moratoriumui, kad galėtume įsigilinti į būsimas šių technologijų pasekmes visuomenei.
Yra daug apsvarstytinų klausimų, pažymėjo olandų kardinolas. Tęsdamas ligonių bei senyvo amžiaus žmonių priežiūros temą, jis pažymėjo, kad jų slauga kainuoja labai daug ir sudaro labai didelę dalį to, kas surenkama mokesčių pavidalu. Galima įsivaizduoti, kad programinei įrangai pasiekus lygį, leisiantį nustatyti ir skirti būtiną gydymą, ligonių ir senelių priežiūra bus patikėta mašinoms. Ar tai vyks namuose, vienatvėje? Ar, be mašinų, bus dar kitų – žmogiškų – kontaktų. Turime gerai apie tai pagalvoti, prieš įterpdami mašinas į savo gyvenimą. Pripažindami, kad jos gali atlikti teigiamą vaidmenį, turime atrasti pusiausvyrą tarp žmogiško ir mechaninio matmenų.
Ar tokiame kontekste dar liks vietos tam, ką Bažnyčia vadina meilės civilizacija? Taip, nes negalima automatizuoti ir robotizuoti viso Bažnyčios gyvenimo. Kunigas turi aukoti Mišias, išklausyti išpažintį. Tai negali būti deleguota dirbtiniam intelektui. Galima įsivaizduoti, kad jis gali parengti gerą katechezės tekstą, tačiau turime atsiminti, jog tikėjimo perdavimas nėra vien tai: jis apima asmeninį kontaktą. Tikėjimu yra dalijamasi per santykį su kitais, nėra kito kelio. „Manau, kad Bažnyčia bus viena iš tų vietų, kur, nepaisant visko, ateityje išliks žmogiškasis elementas“, – sakė kardinolas Wilhelmas Jacobus Eijkas. Ar reikėtų enciklikos ar kitokio popiežiškojo dokumento apie dirbtinio intelekto naujovę? Utrechto arkivyskupas, primenama interviu, yra kalbėjęs apie tokio dokumento poreikį vadinamuoju gender klausimu.
„Tokio dokumento reikės, bet jis turės būti gerai apmąstytas“, – pasakė kardinolas W. J. Eijkas. Pasak jo, tokiam dokumentui šiuo konkrečiu klausimu dar per anksti – dar reikia diskusijų. Bažnyčiai visada reikėjo laiko, kartais gana ilgo, kad apmąstytų naujas technologijas ir jų pasekmes. Pavyzdžiui, jau Pijus XII praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje pateikė doktrininių elementų apie dirbtinį apvaisinimą, tačiau diskusijos tęsėsi. 1978 m. gimė pirmasis dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtas kūdikis. O tuometinės Tikėjimo mokymo kongregacijos dokumentas šia tema Fidei donum pasirodė tik dar po devynerių metų.
„Evangelizuokime, bet taip pat diskutuokime tarp teologų šiuo (dirbtinio intelekto) klausimu, supažindinkime žmones su naujomis technologijomis. Tam prireiks laiko“, – pažymėjo kardinolas. (RK / Vatican News)
