Patriarchas Baltramiejus Vilniuje
Tai jis pareiškė pasirašęs susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuva. Lietuvos vyriausybės vardu susitarimą pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė. Svečią taip pat priėmė Lietuvos Respublikos prezidentas.
Vilniaus ir Lietuvos ortodoksų arkivyskupija, kuriai šiuo metu vadovauja arkivyskupas Inokentijus, priklauso Maskvos patriarchatui, tačiau patriarchato užimta pozicija Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimu sukėlė prieštaravimų. Apie tai liudija penkių Lietuvos ortodoksų kunigų, kuriuos arkivyskupas Inokentijus pašalino iš kunigų luomo, o patriarchas Baltramiejus sugrąžino į kunigų tarnystę ir paėmė savo globon, atvejis. Pasak patriarcho Baltramiejaus, naujos, Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios, bažnytinės struktūros įkūrimas atlieptų tiek dvasininkų, tiek Lietuvos ortodoksų tikinčiųjų lūkesčius. Lietuvos premjerė, savo ruožtu, sakė, kad tokia galimybė būtų svarbi ne tik ortodoksams Lietuvos piliečiams, bet ir ukrainiečiams, pabėgusiems nuo Rusijos sukelto karo, bei baltarusiams, kurie Lietuvoje rado prieglobstį nuo represijų tėvynėje.
Trečiadienį, kovo 22 d., patriarchas Baltramiejus dalyvavo konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime. Kalbėdamas per konferenciją patriarchas sakė, kad šiuo metu prieš Ukrainą vykdomos agresijos kontekste matome ir Maskvos patriarchato ketinimą atimti iš Konstantinopolio dvasinę lyderystę tarp ortodoksų. Maskva tai daranti nuo 1453 metų, kai žlugo Bizantijos imperija. Dėl to reikia ryžtingai pasipriešinti religijos naudojimui politiniams tikslams. Tačiau akivaizdu, kad šiandien visų pirma reikia užbaigti karą Ukrainoje, visiems ryžtingai veikiant ir pasitelkiant solidarumą.
Konferencijoje dalyvavęs Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, kalbėdamas apie agresiją prieš Ukrainą, pažymėjo, kad ypatingai didelį susirūpinimą kelia tai, kad karo naratyvą nuspalvino religiniai motyvai. Tačiau, pasak arkivyskupo, guodžia daugelio taiką mylinčių žmonių pozicija. Savo pranešime arkivyskupas priminė popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Baltramiejaus žodžius, smerkiančius karą, taip pat paminėjo krikščionių bendradarbiavimą stengiantis padėti karo baisumus kenčiantiems žmonėms, šias pastangas pavadindamas „gailestingosios meilės ekumenizmu“. Ekumenizmas turi įkūnyti pašaukimą įveikti bet kokį karo naratyvą. „Jėzuje, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas, skirtumai yra išgydomi. Būtent jo žodžio skleidime randame jėgų susitaikyti net su priešais ir, nepaisant tūkstančių sunkumų, kurti teisingesnį pasaulį.“ (jm / Vatican News)
