Grįžti į namus Ukrainoje – pabėgėlių svajonė
Moldova išgyvena neramias dienas dėl nemažėjančių ukrainiečių pabėgėlių srautų ir rusų invazijos pavojaus. Neturtingiausia Europos šalis, šiuo metu turinti du milijonus gyventojų ir maždaug dvigubą emigrantų skaičių svetur, priima šimtą tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių priėmimo centruose ir šeimose. Karui užsitęsus, keičiantis pabėgėlių lūkesčiams ir poreikiams, kyla įtampų.
Nuo karo pradžios per šią šalį, kuri ribojasi su Rumunija ir Ukraina, perėjo mažiausiai 400 tūkstančių žmonių. Moldovos „Caritas“ direktorius Edwardas Lucaci sako, kad Palankos pasienio centre srautai kiek sumažėjo, palyginus su kovo ir balandžio mėnesiais, tačiau išaugo poreikiai. Pirmieji pabėgėliai traukė į ES šalis, jiems reikėjo tik vietos permiegoti ir maisto. Dabar atvyksta žmonės, bėgantys iš Odesos, Mariupolio, Chersono, Donecko ir Luhansko regionų. Žmonės, viską praradę, iš arti matę mirtį, palikę šeimos narius, draugus, mamos su vaikais. Jiems reikia ne tik priėmimo, bet ir psichologinės pagalbos. Daugelis nori likti Moldovoje, kad, karui pasibaigus, kuo greičiau grįžtų namo. Palankoje jais pasirūpina pabėgėlių organizacija, kuri nukreipia į Rumuniją ar į Moldovos sostinę Kišiniovą. Taip pat nemažas grįžtančių ukrainiečių srautas iš šalies šiaurės.
E. Lucaci, 42 metų, tapo „Caritas“ direktoriumi 2019 m. Vos pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, prasidėjo Ukrainos invazija. Jis kalba apie naujas problemas: „Neturime pabėgėlių centrų, įsteigėme priėmimo centrus. Pavyzdžiui, Moldovos „Caritas“ tiesiogiai prižiūri du centrus, padeda dar šešiems. Šalyje šiuo metu yra apie 100 centrų. Kai kuriuos tvarko visuomeninės institucijos, kitus – NVO ar vietos valdžia. Čia lieka silpniausieji, vienišos mamos su vaikais, seneliai, žmonės su negalia, kurie negali keliauti, nenori nutolti nuo Ukrainos. Tada bendruomenėse ir šeimose priimami Moldovos kilmės pabėgėliai, kurie buvo persikėlę dirbti į Ukrainą dėl didesnių atlyginimų ir kuriems reikia reintegruotis, padėti rasti darbą“, – pasakoja „Caritas“ direktorius.
Moldovos „Caritas“ stengiasi teikti psichologinę, medicininę pagalbą, vykdo švietimo ir profesinės integracijos projektus, bendradarbiauja su Italijos „Caritas“ ir „Caritas internationalis“ vykdant įvairias iniciatyvas. Įvardijama nauja grėsmė, kad gali kilti įtampos, ypač tarp jaunesnių nei 30 metų, dėl konkurencijos ieškant kvalifikuoto darbo.
Kišiniovo vyskupas Antonas Cosa pasakoja, kaip Bažnyčia, bendradarbiaudama su įvairiomis katalikiškomis ar privačiomis institucijomis, prisideda integracijos projektais, ypač padėdama mamoms su vaikais. Vyskupas, kaip ir kiti, su nerimu laukė gegužės 9-osios, dienos, kai rusai mini pergalės dieną. „Būta provokacijų, bet galėjo būti blogiau, valdžia suvaldė situaciją gana gerai“, – sako ganytojas. Pasak vyskupo, užsitęsęs karas gali sukelti didelių problemų – bus sunkiau nuraminti pabėgėlius, kurie nerimauja dėl šeimų, didėja nuovargis, tačiau įvairiopa pagalba ir toliau jiems bus teikiama, kol baigsis karas. Kišiniovo vyskupas ragina krikščionis ir toliau melstis, kad kuo greičiau grįžtų taika.
(DŽ/Avvenire)
