Paieška

Vatican News
Indijos katalikai švenčia 2021 metų Velykas Haidarabado katedroje Indijos katalikai švenčia 2021 metų Velykas Haidarabado katedroje  (AFP or licensors)

Suklastota nuotrauka skelbė apie „Indijos atvertimą“

Birželio pradžioje įvairūs Indijos leidiniai paskelbė straipsnius ir įrodymus, jog nuotrauka su Sonia Gandhi, vadovaujančia vienai iš svarbiausių Indijos partijų, yra suklastota. Nuotraukos pirmame plane buvo vaizduojama politikė, o už jos esančioje knygų lentynoje buvo galima pamatyti knygą „Kaip atversti Indiją į krikščionybę“, greta – „Šventąjį Raštą“, kiek žemiau – Kristaus statulėlę. Pastarieji trys elementai buvo pridėti pakoregavus nuotrauką. Knyga apie Indijos atvertimą visai neegzistuoja.

Šiuo netikrų naujienų epizodu, deja, tūkstančius kartų pasidalinta socialiniuose tinkluose. Jis atspindi politines kovas ir dešimtmečius trunkančius debatus apie tai, koks yra teisės į religijos ir įsitikinimų laisvę turinys.

Indija yra vadinama didžiausia pasaulio demokratija. Jos konstitucijoje įtvirtina religijos laisvė. Tuo pat metu kelios valstijos yra įtvirtinusios vadinamuosius anti-atvertimo įstatymus, nukreiptus tai prieš krikščionis, tai prieš musulmonus. Tokiems įstatymams prielaidų suteikė ir praėjusio amžiaus Indijos konstitucinio teismo sprendimai, pasak kurių laisvė išpažinti, praktikuoti ir pristatyti savo tikėjimą nevirsta teise atversti. Sonios Gandhi vadovaujama Nacionalinio kongreso partija yra viena iš politinių jėgų, kurios kritikuoja tokią minties giją, aptinkama jau diskusijose apie tai, kokia turėtų būti Indijos konstitucija. Tikra religijos laisvė apima teisę pereiti iš vienos religinės bendruomenės į kitą, nepriklausyti nei vienai bendruomenei. Tuo tarpu Indijos konstitucinio teismo sprendime ir kai kurių valstijų teisėkūroje pabrėžiama teisė nekeisti savo religijos, o kvietimą ją keisti interpretuoja kaip religijos laisvės pažeidimą, kaip brovimąsi į asmens sąžinės reikalus. O jei nustatoma, kad perėjimas į kitą religiją, ypač iš induizmo, yra lydimas materialinės naudos, tada reiškia tai prasižengimas, už kurį reikia bausti piniginėmis ir įkalinimo bausmėmis. Šią poziciją atstovauja Sonios Ganghi ir jos politinės jėgos oponentai BJP (Bharatiya Janata Party). Tad suprantama, kad sufalsifikuota nuotrauka ypač daug dėmesio sulaukė tarp šios partijos rėmėjų.

Religijos laisvės turinio klausimas labai svarbus Indijos krikščionims. Ką apie tai sako Katalikų Bažnyčia? Pabrėžiami du principai – viena, tikėjimas turi būti priimtas visiškai laisvai, antra, nors misionieriai skelbia Gerąją Naujieną, o katechetai ją aiškina, tikėjimas širdyje sudygsta dėl paties Dievo veikimo.

Todėl Katalikų Bažnyčios atstovai Indijoje ne kartą pareiškė, jog nepritaria ir smerkia visas praktikas, kurios negerbia asmenų sąžinės laisvės, bando tarsi „parduoti“ tikėjimą ar įsiūlyti jį mainais už materialias dovanas. Toks prozelitizmas yra visiškai atmestinas.

Tačiau ką daryti, kai kritikai įtariai vertina pačius artimo meilės darbus – nemokamą švietimą neturtingoms šeimoms ar žemesniųjų kastų nariams, sveikatos priežiūros paslaugas, o paprastą palaiminimą ir paprastą kvietimą susipažinti su krikščionišku tikėjimu jau vadina baustinu prozelitizmu? Taip pat nenuostabu, kad sukurtos baudžiamosios normos pasitelkiamos administraciniuose ginčuose, kaip gali paliudyti sesuo Bhagya, du dešimtmečius vadovavusi Šventosios Širdies mokyklai Madhya Pradesh valstijoje, kurioje šių metų sausį mėnesį jau anksčiau egzistavusios normos prieš prozelitizmą buvo dar labiau sugriežtintos. Iš mokyklos atleista moteris induistė parašė skundą policijai, jog atleidimas pagrįstas jos nesutikimu atsiversti į krikščionybę. Sesuo Bhagya su kaltinimu nesutinka: pasak jos, atleidimo priežastis yra paprasčiausias kompetencijos trūkumas. Jai teko sumokėti užstatą, kad išvengtų arešto, byla nukeliavo į teismą.

Madhya Pradesh valstijoje gyvenantis kun. Babu Joseph, buvęs Indijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai, Crux žinių portalui sakė, jog 2021 metų valstijos įstatymų papildymas leidžia piktavaliams kiekvieną gailestingumo gestą savo artimui interpretuoti kaip viliojimą, apgaubti įtarumo šydu ir teikti kaltinimus, nesivarginant jų pagrindimu.

„Pats nekalčiausias veiksmas gali tapti persekiotinu, į piktavalių rankas įduotas parengtas susidorojimo įrankis. (...) Trumpai tariant, šis įstatymas gimė ne iš tikro socialinio rūpesčio, bet iš siauro politinio požiūrio, nukreipto prieš tam tikras Indijos visuomenės grupes dėl to, kad jie išpažįsta kitą religiją, nei dauguma“, – mano kunigas. (RK / Vatican News)

2021 birželio 08, 14:52