Paieška

sangre.jpg

Kai troškimai pakeičia orumą. Bioetikos klausimai Prancūzijoje

Mokslo pažanga ir sukauptų žinių pritaikymas praktikoje gali prisidėti prie visuomenės bendrojo gėrio arba jam grasinti. Naudojantis tomis pačiomis žiniomis galima išgauti branduolinę energiją taikiems tikslams arba sukurti branduolinį masinio naikinimo ginklą, kurio panaudojimo pasekmes gali jausti kelios žmonių kartos ir visos gyvybės formos. Skaitmeninės ir dirbtinio intelekto technologijos gali padėti išspręsti begalę kasdienių uždavinių, bet taip pat, kaip perspėta aukščiausiu lygiu, autokratinių režimų rankose gali tapti iki šiol neregėtu ir neturėtu visuomenės kontrolės įrankiu. Tai, kas lemia turimų žinių ir įrankių panaudojimą žmogaus labui arba ne, yra pagarba etikos principams. Tačiau ką daryti, kai nebesusitariama, kas yra etiška?

Tokį nesutarimą dėl etiškumo šiuo metu galima konstatuoti debatuose Prancūzijoje dėl biotechnologijų, kurios vystosi šuoliais ir, galima sakyti, dar tik yra pradinėje vystymosi stadijoje. Biotechnologijų potencialas milžiniškas. Tą patį galima pasakyti ir apie grėsmę, kurią sukeltų jų neetiškas panaudojimas ir kuri įsisąmoninta jau seniai, kaip liudija Biologinius ir toksinius ginklus draudžiančios konvencijos (BTWC) pasirašymas prieš beveik penkias dešimtis metų. Nuo to laiko biotechnologijos žengė milžiniškus žingsnius į priekį. Pakanka pažvelgti į medicinos sritį – šiandien gydoma tai, kas vos prieš keliolika metų dar reiškė mirties nuosprendį. Laukiama proveržio kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos srityje, kuris atvertų duris terapijoms, panašioms į tas, kurias įsivaizduoja fantastinių filmų kūrėjai.

Tačiau kai kurių technologijų taikymas mūsų dienomis nėra vienareikšmiškas ir nuoseklus. Pavyzdžiui, vos prieš dešimtmetį  priimta Jungtinių Tautų Konvencija dėl žmonių su negalia teisių konstatuoja, kad fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimai gali kliudyti dalyvauti visuomenės gyvenime, tačiau pabrėžia, jog neatima jų prigimtinio orumo, jų vertės. Todėl visuomenės pareiga yra skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, kovoti su šių žmonių diskriminacija. Tuo pat metu netrūksta duomenų, jog dauguma tokių žmogiškų būtybių yra eliminuojamos dar prieš gimimą, kartais vien įtarus, kad vaikas gali gimti su negalia. Kitaip tariant, iš anksto nuspręsta, kad jų gyvenimai bus neorūs ir nevertingi, priešingai nei teigiama konvencijoje.

Šiuo metu Prancūzijoje vykstančių debatų tikslas yra atnaujinti 1994 metų bioetikos įstatymą. Tačiau dalis teikiamų pataisų ne vien atnaujina ar papildo, bet visiškai keičia įstatymą ir atsisako ankstesnių etinių saugiklių. Vardan mokslo pažangos ir galimybių siūloma įteisinti žmogaus ir gyvūnų ląstelių maišymą, vadinamųjų chimerų kūrimą, kuris anksčiau buvo atmetamas. Neretai argumentuojama, kad jį įteisinti reikia vien dėl to, kad tai vis tiek bus daroma, tad geriau, kai su priežiūra. Vardan lygių teisių ir troškimų išpildymo norima legalizuoti dirbtinio apvaisinimo ir „išnešiojimo kitam“ paslaugą, ardant pamatinę ir prigimtinę vienybę bei tęstinumą tarp nėštumo ir motinystės.

Debatuose, kaip viena iš visuomenę sudarančių grupių, buvo pakviesta dalyvauti ir Katalikų Bažnyčia. Prancūzijos vyskupų konferencijos Bioetikos grupės vadovas Pierre d’Ornellas, Rennes arkivyskupas, birželio 7 dienos straipsnyje konstatavo, kad susiduria dvi pažiūrų stovyklos, tarp kurių žiojėja, rodos, neperžengiama praraja. Pasak jo, vienos pusės „kertinis akmuo yra žmogaus orumas ir besąlygiška pagarba jam. Prancūziškasis 1994 metų bioetikos modelis pastatytas ant jo. Biomedicinos lauko technologijų galimybės yra vertinamos tokio orumo perspektyvoje. Jei visi vienodai orūs ir ieškoma bendro gėrio, gyvybiškai svarbu, kad kiekvienas galėtų vystytis pagal šio orumo reikalavimus, niekas nebūtų diskriminuojamas. Vardan teisingumo ir bendro gėrio reikia prioritetinio dėmesio ir rūpesčio nevaisingumo ar ligų paveiktiems asmenims“.

Kita pažiūrų stovykla, pasak arkivyskupo, „vardan lygybės remia individualius troškimus, nepaisant objektyvaus situacijų skirtingumo (...). Technologijos yra vertinamos ir remiamos tiek, kiek gali išpildyti šiuos troškimus. Nebesvarbus skirtumas tarp nevaisingų ir kitų asmenų, nes atsižvelgiama vien į jų troškimus“. Iš naujagimių bus atimtas tėvas arba motina, nors turėti tėvą ir motiną yra kiekvieno naujagimio teisė.

Birželio 9-osios Prancūzijos vyskupų komunikate taip pat konstatuojama, jog „visų žmogiškų būtybių, mažų ar didelių, orumas nebėra dėmesio centre“. Jame pabrėžiama, jog dera daryti ne viską, ką įmanoma padaryti. Žmonija augo užsibrėždama neperžengiamas ribas, uždrausdama tokius dalykus, kaip nekaltojo nužudymą, kraujomaišą, išprievartavimą, vagystę. Ji nesiėmė šių dalykų prižiūrėti, nes tai reikštų juos leisti. Tokių ribų reikia ir technologijų srityje, nes ne patys technologiniai sprendimai, o pagarba orumui ir tikra brolybė yra tvarus atsakymas. (RK / Vatican News)

2021 birželio 11, 13:35