Paieška

Vatican News
2021.02.03 Latifa Ibn Ziaten, Imad Association, premiata Zayed Award 2021

Zayedo premija – džihadistinio smurto aukos motinai

2012 metų kovo mėnesį tarptautinės žiniasklaidos dėmesį prikaustė vienas vardas – buvo identifikuotas ir netrukus nukautas radikalizuotas islamistas ir džihadistas, kuris įvykdė keletą kruvinų teroro aktų Prancūzijos pietuose: apgaulingai prisiartinęs nužudė vieną kareivį Tulūzoje, pašovė kitus du Montobano mieste, Tulūzoje įsiveržė į žydų mokyklą ir atėmė dar keturias gyvybes – jauno rabino, dviejų jo sūnų, 4 ir 5 metų, ir dar vienos 7 metų amžiaus mergaitės. Dar keli žmonės per išpuolius buvo sunkiai sužeisti.

Galima spėti, kad savo iškreipta logika besivadovaujantis džihadistas siekė esą teisingai atkeršyti, įbauginti ir perspėti tariamus priešus, paskatinti veikti kitus džihadistus. Ir iš tiesų vienas vardas – iš Maroko kilusios, bet nuo jaunystės Prancūzijoje gyvenančios musulmonės Latifos Ibn Ziaten – susijęs su 2012 metų įvykiais, skamba vis garsiau, tik visai kitaip, nei jis galėjo įsivaizduoti. 

Šios 61 metų amžiaus moters vardas šmėžuoja dešimtyse interviu dienraščiuose, socialiniuose tinkluose, populiariose tinklalaidėse. Kartais per savaitę ji apsilanko dviejose ar trijose mokyklose, nuo Prancūzijos šiaurės iki pietų – žinoma, kalbama apie priešpandeminį periodą. 

Jos žinia yra priešinga tai, kurią norėjo pasėti Tulūzos džihadistas, – ne priešprieša ir panieka, o pagarba ir gyvenimas kartu, ne mirties, o gyvenimo linkintis Dievas, ne kerštas, o atleidimas. Šios, regis, iki 2012 metų iš kitų neišsiskiriantį gyvenimą gyvenusios moters žodžiai didelių ir mažų klausytojų širdyse palieka pėdsakų, nes nėra ištariami abstrakčiai. Ji kalba kaip liudytoja.

Latifa yra Tulūzoje džihadisto nušauto kario motina. Pirmoji šios motinos reakcija po dramatiškų įvykių buvo šokas, skausmas, teisingumo troškimas. Antroji – kodėl taip įvyko? Kaip įmanoma, kad kažkas gali manyti, jog Dievas nori tokių dalykų? Ką ji gali padaryti, kad kiti jaunuoliai išvengtų islamistinio radikalizavimosi pagundos, kad tos pačios visuomenės nariai būtų geranoriški vienas kitam ir kad gerbtų taikaus sugyvenimo taisykles? Ypač ten, kur gyvuoja neformalūs kultūriniai getai, kur netrūksta jaunuolių, nematančių šviesios ateities, kuriems iškreiptų doktrinų skleidėjai siūlo tariamai aukštesnį tikslą.   

Moters atsakymas į šiuos klausimus yra 2012 balandį įkurta „IMAD už jaunimą ir taiką asociacija“. Imad yra jos sūnaus vardas. Mirties dieną jam buvo trisdešimt metų. Pasak motinos, ji nori, kad jos vaiko vardas būtų siejamas ne su nuoskauda ir griovimu, o su viltimi ir kūrimu.

Dėl šių motyvų, dėl savo ir savosios asociacijos veiklos Latifa Ibn Ziaten buvo apdovanota, kartu su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, per Tarptautinę žmonių brolybės dieną teikiama Zayedo premija. Šį apdovanojimą įsteigė Jungtinių Arabų Emyratų valdžia, remdama ir skleisdama principus, po kuriais savo parašus 2019 metų vasario 4-ąją Abu Dabyje padėjo popiežius Pranciškus ir musulmonų sunitų pasaulio autoritetas, islamiško Al Azharo universiteto didysis imamas Ahmadas al-Tayyebas. Galima priminti, kad tuosyk abu religiniai lyderiai pasirašė „Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“.

2020 gruodžio mėnesio Jungtinių Tautų Organizacijos sprendime, nuosekliai remtame jos generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso, įsteigti Tarptautinę žmonių brolybės dieną, nurodoma, kad popiežiaus ir didžiojo imamo dokumentas,  jame išvardyti principai ir tikslai yra viena iš jos ištakų. 

Verta priminti, jog pirmieji Dokumento žodžiai deklaruoja, jog „tikėjimas skatina tikintįjį įžvelgti kitame brolį, kurį dera palaikyti ir mylėti“. Vėliau popiežius ir didysis imamas tvirtai pareiškia:

„(...) religijos niekuomet neturi skatinti karo, neapykantos, priešiškumo ir ekstremizmo nuostatų, neturi kurstyti smurto ar kraujo praliejimo. Tie pragaištingi dalykai yra nukrypimas nuo religijų mokymo (...). Raginame visus liautis naudotis religijomis kaip instrumentu žadinant neapykantą, smurtą, ekstremizmą ir aklą fanatizmą, liautis naudoti Dievo vardą teisinant žudymą, trėmimus, terorizmą ar priespaudą. To prašome remdamiesi mūsų bendru tikėjimu į Dievą, kuris sukūrė žmones ne tam, kad jie būtų žudomi ir kovotų tarpusavyje, ne tam, kad būtų kankinami ar žeminami savo gyvenime ir būtyje. Visagaliui Dievui nereikia, kad jį kas nors gintų, Jis nenori, kad jo vardas būtų naudojamas terorizuojant žmones“. (RK / Vatican News)

2021 vasario 04, 13:23