Paieška

Vatican News
2021 vasario 4-ąją minima pirmoji Tarptautinė žmonių brolybės diena 2021 vasario 4-ąją minima pirmoji Tarptautinė žmonių brolybės diena 

Pirmoji Tarptautinė žmonių brolybės diena

Vasario 4-ąją visos pasaulio valstybės kviečiamos minėti pirmąją Tarptautinę žmonių brolybės dieną. Jos ištakos – popiežiaus Pranciškaus ir didžiojo Al Azharo imamo Ahmado Al Tayyebo pasirašytas „Dokumentas apie žmogiškąją brolybę“.

Jungtinių Tautų rezoliucija

2020 metų gruodžio 15-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos generalinei asamblėjai buvo pateiktas „Tarptautinės brolybės dienos“ rezoliucijos projektas, sudarytas iš dešimties preambulės punktų ir trijų pagrindinių punktų. 34 valstybių vardu projektą pateikė septynios šalys, penkios iš jų yra musulmonų daugumos šalys.

JTO generalinis sekretorius Antonio Guterres
JTO generalinis sekretorius Antonio Guterres

Preambulėje nurodomi principai, kuriais „Tarptautinė brolybės diena“ remiasi, kuriuos, galima sakyti, pratęsia, įvykdo ar papildo: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, JT Chartija, kultūrų tolerancijos ir draugystės skatinimas, kova su diskriminacija, ugdymas taikai ir demokratijai ir kt. Pagrindiniuose trijuose rezoliucijos punktuose rašoma, jog JT generalinė asamblėja, pirma, „nusprendžia vasario 4-ąją paskelbti Tarptautine žmonių brolybės diena, kuri bus švenčiama nuo 2021 metų“. Antrame punkte „visos valstybės narės, JT sistemos organizacijos, tarptautinės organizacijos ir pilietinė visuomenė, įskaičiuojant nevyriausybines organizacijas ir privatųjį sektorių, yra kviečiami kiekvienų metų vasario 4-ąją minėti Tarptautinę žmonių brolybės dieną labiausiai jiems tinkančiu būdu, jos išlaidas dengiant savanoriškomis aukomis“. Trečiasis punktas kviečia „visas valstybes nares remti taikos kultūrą, kuri užtikrina taiką ir tvarų vystymąsi, įskaitant tarptautinių, regioninių ir nacionalinių dienų šventimą; mobilizuoti tarptautinės bendruomenės pastangas dėl taikos, tolerancijos, įtraukimo, supratimo ir solidarumo“. 

JT generalinės asamblėjos diskusijoje Jungtinių Amerikos Valstijų atstovas pasigedo „įsitikinimų ir išraiškos laisvės“ formulės. Europos Sąjungos atstovas taip pat pabrėžė, kad rezoliucijoje minimas „pliuralizmo“ terminas nėra aiškus. Pasak jo, Jungtinių Tautų kalendoriuje labai daug įvairioms temoms skirtų tarptautinių dienų, todėl nebereikėtų kurti naujų, tačiau jungti panašias iniciatyvas. Vis dėlto gruodžio 21 dieną rezoliucija buvo patvirtinta be esminių prieštaravimų. 

Popiežiaus ir didžiojo imamo susitikimas

Tarptautinės žmonių brolybės dienos rezoliucijos preambulėje nurodoma, kad tokia diena steigiama atsižvelgiant į įvairias iniciatyvas, tarp kurių išskiriamas 2019 vasario 4 dienos popiežiaus Pranciškaus ir Al Azharo didžiojo imamo Ahmado Al Tayyebo susitikimas Jungtiniuose Arabų Emyratuose Abu Dabyje, kurio metu buvo pasirašytas „Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“. 

„Tikėjimas skatina tikintįjį įžvelgti kitame brolį, kurį dera palaikyti ir mylėti“, – deklaruojama Dokumento pirmojoje eilutėje.

 

Kaip rodo pats vasario 4 dienos pasirinkimas, popiežiaus ir didžiojo imamo pasirašytas įsipareigojimas kalbėti apie žmonių brolybę ir ją remti yra tiesioginė Tarptautinės žmonių brolybės dienos ištaka. Galima pridurti, kad siekiant, jog ši svarbi deklaracija nenugultų į stalčių ir nebūtų pamiršta, 2019 rugpjūčio 20-ąją buvo įkurtas specialus komitetas „Dokumento apie žmogiškąją brolybę“ principų įgyvendinimui. Tarp jo narių – musulmonai, krikščionys ir žydai. 2019 gruodžio 4-ąją jie susitiko su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir įteikė pasiūlymą popiežiaus ir didžiojo imamo vardu įsteigti specialią dieną žmonių brolybei. JT vadovas pritarė šiai iniciatyvai. Ta pačia proga pasiūlyta ateityje surengti pasaulinį susitikimą, skirtą žmonių brolybės temai. 

Visos žmonijos gėris

Vienas iš Komiteto žmonių brolybės principams įgyvendinti narių yra kardinolas Miguel Ángel Ayuso Guixot, Popiežiškosios religinio dialogo tarybos pirmininkas. Jis taip pat ėjo pirmojo Komiteto pirmininko pareigas. 

„Atsižvelgiant į visos žmonijos gėrį, vasario 4 dienos susitikimas turi sužadinti ryžtą kurti taikos kultūrą, kuri remia pastangas tų, kurie įsipareigoja dėl tolerancijos, įtraukimo, supratimo, solidarumo, įskaičiuojant tarptautinę bendruomenę ir religines tradicijas, ypač dabar, tragišku pandemijos metu. Kai ši krizė baigsis, būsime kviečiami atkurti ir apgyvendinti brolybės, solidarumo ir taikos erdves. Po šios pandemijos turime atgimti naujai, būti geresniais, nei anksčiau. Ne vien asmeniniu lygiu“, – artėjančios pirmosios Tarptautinės žmonių brolybės dienos proga „Vatican News“ duotame interviu sakė kardinolas Ayuso Guixot. 

Jis priminė, kad enciklika „Fratelli tutti“ yra skirta kovai su brolybės aižėjimu ne vien dėl tiesioginių konfliktų, bet ir dėl individualizmo bei abejingumo kitam kultūros. Popiežius pažymi, kad priklausymo tai pačiai žmonijai pojūtis silpsta, o galimybė kartu kurti teisingumą ir taiką atrodo tarsi praeities utopija.

„Tačiau būtent žmonių brolybė vėl leis nužmogintam pasauliui, kuriame žmonių santykiai paženklinti abejingumo kultūra ir godumu, išgyventi naują ir visuotinį solidarumą. Iš tiesų puiku, kad bent kartą per metus mums primenama, jog esame broliai ir seserys“, – pridūrė kardinolas. (RK / Vatican News)

2021 vasario 01, 10:54