Lenkija: Pulavų vaikų su negalia svajonė – turėti žaidimų aikštelę
„Ir mūsų vaikai norėtų suptis sūpuoklėse, kvatoti sukdamiesi karuselėje, žaisti kamuoliu“, – sako s. Anuarita, kuri darbuojasi Pulavų vaikų ir jaunimo su protine negalia centre. Stengdamosi įgyvendinti vaikų svajones, benediktinės vykdo veiklą jau nuo 1945 m. Kviesdamos visus tapti „gerumo angelais“, seserys Pulavų parduotuvėse, biuruose, įmonėse išdėliojo krepšelius su gipsiniais angelais, kuriuos gali pasiimti visi, parėmę centro veiklą.
Pristatydama nuo gruodžio pradžios vykdomą iniciatyvą, s. Anuarita sako, kad angelu galima tapti ir kovą, birželį ar rugsėjį. Gerumas plinta, nes žmonės giliai širdyje yra geri, kartais pakanka tik šiek tiek juos padrąsinti.
Nuo Varšuvos į pietus daugiau kaip 100 km nutolusiuose Pulavuose benediktinių įsteigtame centre lankosi 120 vaikų ir jaunuolių. Kai kuriems – vos dveji, tačiau yra ir vyresnių, iki 24 metų. Centre veikia mokykla, padedanti jiems prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo ritmo. Klasėse ne daugiau kaip po penkis vaikus, kuriems padeda vienuolės, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Vaikai į mokyklą priimami švietimo ministerijos sprendimu.
„Šie vaikai turbūt niekada nebus visiškai savarankiški, tačiau siekiame, kad jiems reikėtų mažiau pagalbos, kad padėjėjų užduotis nebūtų tokia sunki, ypač tais atvejais, kai vaikai sėdi vežimėlyje, nevaikšto, nekalba, negirdi“, – sako s. Anuarita. Švietimo ministerijai paskelbus naują trimetę programą, mokymą-profesinę adaptaciją galės tęsti ir mokyklą lankyti jaunuoliai iki 28 metų.
Kai kurie vaikai, gyvenantys Pulavuose ar šio miesto apylinkėse, mokyklą lanko kasdien, joje praleidžia aštuonias valandas. Kitus, kurių šeimos gyvena toliau ar yra per daug neturtingos, kad galėtų kasdien vaiką atvežti į mokyklą, seserys atsiveža pirmadienį ir čia jie lieka iki penktadienio, kai vienuolės juos savaitgaliui parveža namo. Yra ir tokių, kurie į namus grįžta dar rečiau, nes jų tėvai gyvena toli. Pavasarį vaikai darbuojasi sode, žiemą leidžia laiką siūdami, piešdami ar kurdami keramikos dirbinius, padėdami virtuvėje. Jie padeda kurti ir angelus, dovanojamus rėmėjams, kurie prisideda prie gėriio plitimo visame pasaulyje. Prieš Kalėdas vaikai dažė ir pakavo gipsines angelų figūrėles, nulipdytas seserų.
S. Anuarita tikisi, kad rėmėjų pagalba centro teritorijoje pavyks vaikams įrengti žaidimų ir sporto aikštelę – dabar jie spardo kamuolį pievelėje, pasistatę vartus iš medinių dėžių. Anksčiau jie eidavo pažaisti į kitų mokyklų aikšteles, tačiau dėl pandemijos tai tapo nebeįmanoma. Speciali žaidimų įranga vaikams su negalia labai brangi, bet s. Anuarita tikisi, kad vaikų svajonė išsipildys. (DŽ / SIR)
