Aušvico ir Štuthofo aukų minėjimai
Aušvico lagerio išvadavimo 76-ųjų metinių minėjimas
Sausio 27 d. sukanka 76 metai nuo Antrojo pasaulinio karo metais pietų Lenkijoje, netoli Krokuvos, vokiečių įkurtos Aušvico mirties stovyklos išvadavimo. 1945 m. sausio 27 d. į lagerio teritoriją įžengę sovietų kariai rado septynis su puse tūkstančio iškankintų, išsekusių kalinių. Per visą mirties stovyklos veikimo laikotarpį joje buvo nužudyta daugiau kaip milijonas žmonių, daugiausia žydų.
Išvadavimo sukaktis kasmet buvo minima paties lagerio teritorijoje, Aušvico aukų atminimo memoriale. Dėl pandemijos šiemet minėjimas vyksta internetu. Jo pagrindinė tema – karo ir holokausto įtaka vaiko tapatybės formavimuisi. Dalyvaus keli asmenys, kurie dar vaikai buvo deportuoti į Aušvicą ir sulaukė išvadavimo. Manoma, kad į Aušvicą buvo ištremta mažiausiai 232 tūkst. vaikų. Iš jų maždaug 216 tūkst. buvo žydai, 11 tūkst. romų. Tarp 7,5 tūkst. išlaisvintų Aušvico lagerio kalinių buvo tik 700 vaikų.
Aušvico lagerio memorialą aplankė trys popiežiai. Jonas Paulius II Aušvice lankėsi 1979 m., pirmosios savo apaštališkosios kelionės į Lenkiją metu. Aukodamas Mišias šalia stovyklos homilijoje jis ją pavadino neapykantos ir paniekos žmogui vieta, kurią sukūrė pamišusi ideologija. Popiežius Benediktas XVI aplankė Aušvico lagerį 2006 m. „Sunku kalbėti šioje mirties ir nesuskaitomų nusikaltimų prieš Dievą ir žmogų vietoje, neturinčioje sau lygių visoje istorijoje. Ypatingai sunku kalbėti krikščioniui ir popiežiui, kuris yra kilęs iš Vokietijos“, – kalbėjo Benediktas XVI. Popiežius Pranciškus Aušvico lagerį aplankė 2016 m. Vizito mirties stovykloje metu jis nesakė kalbos, nužudytųjų atminimą pagerbė tyla ir malda.
Štuthofo kalinių mirties žygio sukaktis
Šiomis dienomis taip pat minimos Štuthofo lagerio evakuacijos, vadinamojo mirties žygio, metinės. Nuo šalčio ir išsekimo mirė daugybė žmonių. Jų atminimui pirmadienį, sausio 25-ąją, buvo aukojamos Mišios Lenkijos Gdansko katedroje. Dalyvavo gyvi išlikę buvę lagerio kaliniai. Mišioms vadovavęs Gdansko augziliaras vyskupas Zbigniewas Zielinskis pabrėžė, kad vienas didžiausių pavojų, kuris tyko minint tokius istorinius įvykius, yra apsiribojimas žmonių patirtos kančios atminimu, neklausiant, ką mums, šiandien gyvenantiems žmonėms, reiškia tie įvykiai ir ta kančia.
Mirties žygyje dalyvavo 11 tūkst. Štuthofo kalinių. Apie 7 tūkst. žmonių pasiekė tikslą – kitą įkalinimo vietą, iš kurios netrukus juos išvadavo sovietų kariai. Kai kuriems kaliniams pavyko pabėgti evakuacijos metu. Daugiau kaip 2 tūkst. mirė nuo šalčio ir išsekimo arba buvo sargybinių nužudyti.
Tarp Štuthofo lagerio kalinių buvo ir lietuvių. Tarp išsigelbėjusių buvo rašytojas Balys Sruoga, parašęs atsiminimų knygą „Dievų miškas“, kuri buvo išleista jau po autoriaus mirties; kunigas Stasys Yla, irgi paskelbęs atsiminimus „Žmonės ir žvėrys Dievų miške“, taip pat kunigas Alfonsas Lipniūnas, sulaukęs išvadavimo, bet nuo išsekimo ir ligų miręs 1945 m. kovo 28 d.
Kunigas A. Lipniūnas buvo palaidotas Lenkijos Pucko miestelio prie Baltijos jūros kapinėse. 1989 m. jo palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Panevėžio katedros šventoriuje. Panevėžio vyskupijoje pradėta kunigo A. Lipniūno beatifikacijos byla. (JM / Vatican News)
