Tuniso arkivyskupas: čia žmonės svetingi ir tolerantiški
Spalio pabaigoje Italijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad nuo metų pradžios Italiją pasiekė 27 tūkstančiai migrantų ir net vienuolika tūkstančių, 41 procentas, iš jų buvo nedidelės šiaurės Afrikos valstybės Tuniso piliečiai. Lapkričio 5 dienos Tuniso radijo „Shemsfm“ interneto svetainės pranešimas teigia, jog „COVID-19 krizė padidino jaunų tunisiečių neviltį ir ištirpdė mirties baimę, tai lėmė didelį migracijos šuolį“. Epidemija sudavė stiprų smūgį viso pasaulio ekonomikoms, tačiau, jei išsivysčiusių valstybių ekonomikos turi rezervų, tai mažiau išsivystę kraštai, kaip kad Tunisas, – ne. Didžiulis ekonominis nuosmukis nėra vienintelė Tuniso problema: 2011 metais kraštas atsikratė autokratinio režimo ir sukūrė demokratinę santvarką, tačiau pereinamasis periodas yra sunkus ir konfliktiškas. Į Tunisą, kuris pasižymi nuosaikia islamo tradicija, taip pat skverbiasi radikalaus – politinio – islamo ideologijos.
Savo mintimis apie situaciją pasidalijo Tuniso sostinės arkivyskupas Ilario Antoniazzi, misionierius iš Italijos.
„Pandemija pablogino situaciją. Pavyzdžiui, nėra galimybės visiems atlikti testų. Taip pat nuo 17 valandos vakaro iki 5 ryto galioja komendanto valanda, kuri labai smukdo gamybą, prekybą ir maitinimo paslaugų verslą tuo pat metu, kai nebėra ir turizmo. Dėl to ir taip trapi šalis dar labiau nusilpo“, – pasakojo Italijos katalikiškam dienraščiui „Avvenire“ Tuniso arkivyskupas. Jis nesistebėjo politiniais sunkumais: kaip liudija Europa ar pati Italija, demokratija nesukuriama per keletą metų. Tunise ji tarsi vaikas, kuris ką tik pradėjo vaikščioti. Ji dar turi tapti žmonių mentaliteto dalimi. Dėl to Tunisui reikia politinės ir ekonominės pagalbos.
Kalbėdamas apie migraciją, arkivyskupas Antoniazzi priminė, jog tarp Tuniso ir įvairių kitų Afrikos kraštų galioja bevizis režimas. Todėl daug migrantų, kurie siekia patekti į Europą, vyksta į Tunisą, kuris nėra pajėgus sustabdyti tokių srautų.
Tūkstančiai jaunų tunisiečių trokšta patekti į Europą, nes tiki, kad joje ras darbo ir gyvenimo perspektyvą. Daug jų nori likti Italijoje, su kuria Tunisą sieja ilgamečiai ryšiai. Ši migracija turėtų būti geriau reguliuojama – galvoje reikia turėti ne vien pakrančių apsaugos tarnybų stiprinimą. Anot Tuniso arkivyskupo, Italijai reikia darbo rankų kai kuriuose sektoriuose ir ji gali jų rasti Tunise. Kita vertus, suprantant, jog kiekvieno jaunuolio išvykimas yra krašto skurdinimas, Italijai dera padėti Tunisui: pavyzdžiui, investuoti į vietos švietimą, profesinę formaciją.
Paklaustas apie teroro akto Nicoje rengėją, arkivyskupas Antoniazzi pasakė, kad jam tai nesuprantama.
„Čia žmonės yra svetingi ir tolerantiški. Praeityje „Islamo valstybė“ ieškojo naujų narių tarp universitetų studentų, žmonių su diplomais, dabar juos žvejoja tarp labai jaunų neturtingų šeimų mažuose kaimeliuose atžalų ir jas radikalizuoja. Tačiau Tuniso žmonės yra kitokie“, – pabrėžė jis. (RK / Vatican News)