Paieška

Vatican News
Nangololo bažnyčia po užpuolimo Nangololo bažnyčia po užpuolimo 

Pietų Afrikos vyskupai lankys islamistų siaubiamą zoną Mozambike

Kartais galima pasidžiaugti žiniomis, kad vienur ar kitur pasaulyje yra užgydomos smurto žaizdos. Deja, kitur jos tik atsiveria ir smarkiai kraujuoja. Viena iš tokių – šiaurės Mozambiko Cabo Delgado provincija, kurią terorizuoja islamistų ir džihadistų grupės.

„Mus pasiekė pasibaisėtinos žinios apie kraštutinį smurtą prieš civilius, vykdomą nevalstybinių grupuočių (...). Mokyklos, sveikatos centrai, privati nuosavybė ir valstybės infrastruktūra taip pat puldinėjami ir naikinami“, – rašoma lapkričio 13 dienos JT Pabėgėlių agentūros pranešime. Ten pat priduriama, kad dėl smurto per trejus metus 355 000 asmenų paliko savo namus. Kiekvieną mėnesį šis skaičius didėja, mat smurtas tęsiasi. Visai neseniai pasirodė žinios apie dar vieną išpuolį, kurio metu kelioms dešimtims asmenų buvo nukirstos galvos. 

Kaip nurodoma Italijos tarptautinių studijų instituto (ISPI) apžvalgoje, pirmosios atakos surengtos 2017 metais, jos buvo nukreiptos prieš tris policijos būstines. Atakos subrandintos, suplanuotos ir finansuotos salafitų aplinkos: tai fundamentalistinė islamo kryptis, kurioje Korano nurodymai suprantami pažodžiui, o visa kita laikoma priemaišomis, kurias reikia atmesti. Salafitų ir vahabitų pamokslininkai šiaurės Mozambike veikia jau daug metų. 2015–2016 metais jų suformuotos bendruomenės atsisakė leisti savo vaikus į valstybines mokyklas, pripažinti valstybės institucijų autoritetą, turėti valstybės išduotus asmens dokumentus, pripažinti valstybės teismų nutarimus, iškelti nacionalinę vėliavą. Visa tai, pasak šios pakraipos atstovų, vienaip ar kitaip menkina arba suteršia Korano autoritetą. Jų akyse kitų religinių įsitikinimų žmonės yra kafir („klaidatikiai“), kurie turi labai mažai teisių arba visai jų neturi. Šių fundamentalistų akyse net ir kiti musulmonai, jei yra nuosaikūs, tampa bausmės vertais jų priešais. Nenuostabu, kad 2020 balandžio mėnesį Cabo Delgado džihadistų lyderiai išreiškė lojalumą teroristinei „Islamo valstybės“ organizacijai, kuri savo kontroliuotose teritorijose Sirijoje ir Irake įvykdė itin daug brutalių nusikaltimų. 2020 metais islamistų atakų skaičius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, išaugo tris kartus. Jie siekia, panašiai kaip „Islamo valstybės“ organizacija, sukurti pseudovalstybinį darinį, kuriame veiktų tik šariato teisė, interpretuojama itin fundamentalistiškai. 

Pembos vyskupijos vienuolijų nariai padeda pabėgėliams
Pembos vyskupijos vienuolijų nariai padeda pabėgėliams

Cabo Delgado provincijos sostinė Pempa taip pat yra to paties pavadinimo katalikų vyskupijos centras. Šiai vyskupijai vadovauja brazilas misionierius, pasionistų kongregacijos narys Luiz Fernando Lisboa. Jis ne kartą kreipėsi į bažnytinę ir tarptautinę bendruomenę, prašė atkreipti dėmesį į dramatišką šimtų tūkstančių asmenų situaciją. Krikščionių bendruomenės, jų simboliai, maldos namai taip pat tampa islamistų taikiniais. Balandžio mėnesį buvo nusiaubta Šventosios Jėzaus Širdies bažnyčia, viena iš seniausių ir žinomiausių Pembos vyskupijoje. 

Pembos vyskupo balsas pasiekė popiežių Pranciškų, kuris apie situaciją Mozambike kalbėjo šių metų velykiniame sveikinime Urbi et orbi, rugpjūčio mėnesį jis asmeniškai paskambino vyskupui Lisboa, kad iš pirmų lūpų sužinotų apie esamą padėtį ir išreikštų savo padrąsinimą. 

Su tomis pačiomis intencijomis, praneša Pietų Afrikos vyskupų konferencija, jos delegacija gruodžio 2-4 dienomis lankysis Pemboje. Ši regioninė bažnytinė organizacija jungia Botsvanos, Svazilando ir Pietų Afrikos Respublikos katalikų ganytojus. Jie su rūpesčiu ir nerimu stebi situaciją šiaurės Mozambike, turinčiame bendrą sieną su Pietų Afrikos Respublika. Pietų Afrikos vyskupų delegacijos vizitas apčiuopiamesniu ir konkretesniu būdu parodys jų paramą ir solidarumą. Tuo tarpu vyskupas Luiz Fernando Lisboa žada, kad jam nepritrūks drąsos kalbėti ir smerkti visas neteisybes.

Pembos vyskupas Lisboa
Pembos vyskupas Lisboa

„Bažnyčia visada kalbėjo, kad ji turi būti tarsi garsiakalbis tiems, kurie neturi galimybės arba bijo kalbėti. Bet ne vien tai. Bažnyčia per savo Caritas organizaciją ar bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis padeda žmonėms, ypač pabėgėliams, tiekia maistą, rūbus, vaistus, vandenį ir palapines. Be to, misionieriai liko su žmonėmis konfliktų zonose tol, kol buvo įmanoma. Valstybės tarnautojai pabėgo pirmieji. Saugodamos savo narius, pasitraukė ir nevyriausybinės organizacijos. Misionieriai išvyko paskutiniai“, – prieš keletą mėnesių interneto svetainei Saveriani pasakojo vyskupas. 

Kitame interviu, paskelbtame „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ interneto svetainėje, vyskupas Lisboa, į tai, kad jis pats gali tapti taikiniu, atsakė: „Žinau, kad taip gali atsitikti, tačiau galiu sąžiningai atsakyti, kad nebijau. Aš paprasčiausiai stengiuosi atlikti savo darbą: remti misionierius, kurie jau yra pirmose ugnies linijose, zonose, kuriose vyksta atakos. Jie iš tiesų labai šaunūs. Šlovinu Dievą ir dėkoju jiems už rodomą drąsą, nes visoje šioje situacijoje jie yra tarsi oazės, kurių žmonėms reikia, kur jie gali ieškoti paguodos, išsipasakoti, gauti pagalbos“. (RK / Vatican News)

2020 lapkričio 28, 14:50