Paieška

Vatican News
Kardinolas Michael Czerny Kardinolas Michael Czerny 

„Ar jūs pasirengę iššūkiui?“. Pasaulis po pandemijos, migracija ir „Fratelli tutti“

Su kuo susiduria dabartiniu pandemijos laiku pabėgėliai ir migrantai? Kaip gali atsiliepti naujoji karta? Ką tai reiškia visos žmonijos ateičiai? Į šiuos klausimus virtualioje konferencijoje, surengtoje jėzuitų Šv. Sofijos universiteto Tokijuje, bandė atsakyti kardinolas Michael Czerny SJ, Šventojo Sosto migrantų ir pabėgėlių skyriaus pasekretoris. Skyriaus, kuris veikia Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos sudėtyje, vadovas yra popiežius Pranciškus.

Kokie išeisime iš krizės?

 

Popiežius, pasak kardinolo, buvo ir yra išskirtinis moralinis lyderis pandemijos metu. Kaip ir daugelis kitų, popiežius gyveno karantino sąlygomis, tačiau nebuvo izoliavęsis ir tylus, priešingai, paskelbė daug įsimintinų žinių, tarp kurių išsiskyrė kovo 27 malda šv. Petro aikštėje ir Velykų sekmadienis. Rugpjūčio ir rugsėjo bendrosiose trečiadienio audiencijose Pranciškus kalbėjo apie tai, kokias moralines pamokas pandemijos situacijoje galime išmokti ir pritaikyti ateityje. Šios temos minimos ir paskutinėje Pranciškaus enciklikoje Fratelli tutti

Šventasis Tėvas itin pabrėžė, kad pandemija leidžia suprasti ir pajusti, jog esame „toje pačioje valtyje“, jog esame trapūs ir pažeidžiami, jog turime išplaukti iš audringų vandenų irkluodami kartu ir sutartinai: tai reiškia keisti įsitikinimus, įpročius, darbotvarkes, prioritetus. Reikia pripažinti, kad kai kurie iš mūsų pandemijos metu kenčia labiau, yra labiau pažeidžiami: pavyzdžiui, vieniši seneliai. Turime pripažinti šeimų sunkumus, pastangas ir nuopelnus. Taip pat turime pripažinti, kokį vertingą darbą atlieka ne vien gydytojai, bet ir valytojai, siuntinių išvežiotojai, policijos pareigūnai, savanoriai, mokytojai. 

Susiję ir priklausomi vienas nuo kito

 

  Ką pasakyti apie pandemijos krizės pasekmes migrantams, pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms, prieš savo norą perkeltiems žmonėms, kurių situacija ir normaliomis sąlygomis nebuvo normali? Daugelis jų gyveno didelio neužtikrintumo ir nesaugumo sąlygomis, kankinančioje nežinioje dėl rytojaus, be sveikatos priežiūros, be galimybių atsispirti stipresnių savivalei ar išnaudojimui. Visos šios situacijos tapo dar aštresnėmis. Turėję valandinį darbą, prarado ir jį, o kiti dirba dar sunkiau. Dėl sienų uždarymo ar bendro draudimo keliauti nebėra ir taip ribotų galimybių judėti ten, kur galima gauti daugiau maisto, daugiau saugumo. 

Apsiriktume, jei manytume, kad mūsų tai visai neliečia. Jei gerai ištirtume visų maisto ir kitų gaminių kilmę, ne kartą atsidurtume prieš nemalonų menkai apmokamų ir vergiškai dirbančių, nes neturi alternatyvų, migrantų faktą. 

Šios ir kitų panašių situacijų šviesoje popiežius Pranciškus pabrėžė gyvybinius principus, jei norime iš krizės išeiti geresni, kurti geresnį pasaulį: teikti pirmenybę bendrajam gėriui, o ne egoizmui, atmesti ideologijas, kurios mus daro abejingais, nematančiais kitų, besirūpinančiais vien savimi, stengtis neužsimerkti ir nepamiršti, nekurstyti pasidalijimų, nebūti veidmainiais, atmesti ekonominį modelį, kuris puoselėja godumą ir ant kiek įmanoma greitesnio pelno altoriaus aukoja visa kita, pirmenybę teikti asmenims ir suprasti, kad vien technologiniai sprendimai nėra išgelbėjimas.

Antikūniai

Pandemija išryškino jau egzistavusius nelygybę ir teisingumo stoką. Mūsų visuomenėms reikia išgyti ne vien nuo koronaviruso, bet ir nuo socialinio neteisingumo viruso. Turime įgyti atsparumą COVID-19 ir tuo pat metu teisingumo, atjautos ir solidarumo antikūnių.

„Apibendrinu: popiežius primena, kad COVID-19 krizė, kaip joks kitas įvykis mūsų atmintyje, primena, jog esame susiję ir priklausomi vienas nuo kito. Tai nebūtinai yra blogai. Mūsų pažeidžiamumai ir tarpusavio priklausomybė vienija mus. Iš tokių krizių, kaip dažnai pabrėžė popiežius, neišeisime tokie, kokie buvome: išeisime arba geresni, arba blogesni. Neišeisime geresni, jei krisime atgal į asmeninio ar kolektyvinio individualizmo pagundą, pasireiškiančią politinio nacionalizmo ir siaurų ekonominių interesų forma“, – sakė kardinolas Czerny Tokijo Šv. Sofijos universiteto studentams. – „Aš žinau, kad jūs, būdami jauni žmonės, trokštate geresnio pasaulio. Žinau, kad norite atmesti atskirties ekonomiką, individualizmo ideologiją, žmones į šiukšlyną išmetančią kultūrą, mūsų aplinkos naikinimą vardan netikros pažangos sampratos. Aš žinau, kad jūs norite įgyti solidarumo ir kitų nuostabių antikūnių.“

Turi gimti nauja kultūra

 

Kardinolas Czerny pakvietė jaunuolius perskaityti encikliką Fratelli tutti apie brolybę ir socialinę draugystę tarp žmonių bei tautų, jos šviesoje mąstyti apie tai, kaip elgtis su migrantais ir pabėgėliais. Idealioje situacijoje joks žmogus neturi jaustis verčiamas migruoti dėl to, kad prarado viltį gyventi oriai savo gimtinėje, dėl to, kad jaučia alkį. Teisė migruoti taip pat turi reikšti teisę nemigruoti. Užtikrinti tvarias ir visapusiškas sąlygas yra visos tarptautinės bendruomenės uždavinys, kuris vykdomas nepakankamai, nekalbant apie priešingą elgesį, kaip kad karų ir konfliktų kurstymo ir žmonių orumą neigiančių ideologijų atvejais.  

Fratelli tutti ragina svetingai priimti, saugoti, remti ir integruoti tuos, kurie dėl humanitarinių krizių buvo priversti palikti namus ir tapo mūsų naujais kaimynais. Migracija pasiekė tokį mastą, jog jokia pavienė valstybė nebegali išspręsti jos problemų, reikia sprendimų pasauliniu lygiu. Popiežius taip pat kritiškai vertina požiūrį į migrantus vien kaip į grėsmes ar „uzurpuotojus, kurie nieko neduoda“. Migracija taip pat yra galimybė dalytis dovanomis. Yra istorinių pavyzdžių, kaip migrantai visokeriopai, materialiai ir kultūriškai, praturtino juos priėmusius kraštus, pavyzdžiui italai migrantai Argentiną. Klaidinga manyti, kad vienintelis sprendimas yra aklinai uždaryti ir užrakinti visas duris. Tai nėra ateities kultūra ir nėra tai, ko trokšta jauni žmonės. Iš to neišplaukia, kad reikia atsisakyti savo šaknų ir to, ką mums paliko praeities kartos, priešingai, mums reikia stiprių šaknų, kad netaptume besaikiais vartotojais ir individualistais be turinio. Fratelli tutti kalba apie naują kultūrą, kuri moka derinti savo šaknų turėjimo, solidarumo, tapatybės ir atvirumo, išsivystymo ir visų bendro orumo poreikius. „Ar jūs pasirengę iššūkiui?“, – klausė kardinolas Czerny Tokijo universiteto studentų. (RK / Vatican News)

2020 lapkričio 27, 14:26