Paieška

Vatican News
Pasaulis Pasaulis 

Situacija pasaulyje bloga. Ką galiu padaryti - ar tik skųstis?

Netikite, kad galime pagerinti situaciją?

Net jei viskas atrodo sunkiai pakeliama, kai ką ir mes galime nuveikti, siekdami  šį pasaulį paversti geresniu ir prisidėti skleidžiant vertybes, pozityvumą, kurių taip reikia išgyvenant dabartinį periodą. Profesorius Javier Fiz Pérez siūlo kelias idėjas, kurios gali mus padrąsinti.

Koronaviruso pandemijos krizė pakeitė mūsų gyvenimą. O blogiausia – kad visa tai tęsiasi. Yra dar daugybė klaustukų, neaiškumų, tačiau bandykime įžvelgti šviesą tunelio gale. Tai sveikatos sistemos, ekonominė, socialinė krizė, prie jos prisideda daugybė kitų problemų, susijusių su mūsų vertybėmis ir globalia situacija pasaulyje.

Žvelkime į pasaulį objektyviai ir neleiskime sunkumams mūsų nugalėti. Tai nereiškia, kad turime matyti stiklinę  pusiau tuščią ar pusiau pilną, įsižiūrėkime, kas toje stiklinėje ir įvertinkime. Situacijos įvertinimas jau yra gera pradžia įveikiant krizę. Materialiniai resursai reikalingi, tačiau jų nepakanka, kad gyventume gerai. Žmogus turi pamatyti ir savo vertybinius resursus – emocinius, dvasinius, socialinius. Esame viena bendruomenė. 

Elkimės didžiadvasiškai ir iniciatyviai. Vietoje to, kad pasyviai lauktume ar pasiduotume, kai ištinka sunkumai, būkime drąsūs,  didžiadvasiški, iniciatyvūs. Neaimanuokime, tačiau bandykime suprasti, kaip galime įveikti situaciją. Rasti geriausius sprendimus sprendžiant mūsų, kitų ar aplinkos problemas mums gali padėti kūrybiškas požiūris. Pavyzdžiui, jei nerandu darbo savo biure – einu į kitą, jei mano kaimynas neturi kam palikti prižiūrėti vaiko – pasisiūlau aš, jeigu galiu, jei mano įmonės produktų niekas nebeperka, keičiu kryptį.Neaimanuokime, tačiau bandykime suprasti, kaip galime įveikti situaciją. Rasti geriausius sprendimus sprendžiant mūsų, kitų ar aplinkos problemas mums gali padėti kūrybiškas požiūris. Pavyzdžiui, jei nerandu darbo savo biure – einu į kitą, jei mano kaimynas neturi kam palikti prižiūrėti vaiko – pasisiūlau aš, jeigu galiu, jei mano įmonės produktų niekas nebeperka, keičiu kryptį.

Krizės akivaizdoje solidarizuokimės su stokojančiais. Šiuo metu nemažai žmonių jaučia nepriteklių, veikiausiai visi po krizės būsime materialiai skurdesni, tačiau šie praradimai tepaskatina mūsų apmąstymus.  Galbūt kitiems dar blogiau nei mums ir jiems reikia mūsų dosnumo. Gal jiems reikia ne tik maisto, pagrindinių prekių, pastogės. Galbūt kažkas kenčia nuo vienatvės, nebeturi vilties, praranda pasitikėjimą.

Bendradarbiaukime. Bandykime įveikti šią sudėtingą situaciją skleisdami bendradarbiavimo kultūrą, kuri kuria socialinį kapitalą. Nei vienas nesame atskira sala, visi tam tikra prasme esame priklausomi vieni nuo kitų. Turi plisti bendradarbiavimo dvasia. Susitelkime ties esminiais gyvenimo prioritetais, žmogaus būties prasme. Vienas esminių prioritetų turėtų būti vaikų auginimas, kad jie išaugtų sveikais žmonėmis, turinčiais stiprų vertybinį pamatą. Dažnai ekonominės krizės kyla  ten, kur trūksta socialinės ir žmogiškosios dimensijos. Visi galime prisidėti šviesdami savo maža šviesele, kad įveiktume šį tamsų periodą. (DŽ/Aleteia)

2020 rugsėjo 18, 16:38