„Pamirštas karas“ karas Jemene tęsiasi
„Vatican News“ šiomis dienomis galėjo bendrauti su dviem ganytojais, kurie tiesiogiai susiduria su „pamiršto karo“ realybe: kardinolu Mario Zenari, apaštaliniu nuncijumi Sirijoje, ir Pietų Arabijos apaštaliniu vikaru Paulu Hinderiu. Abu jie lankėsi Romoje ir privačiose audiencijose susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Kardinolas Zenari skaudžiai ir sielvartingai pasakojo apie Sirijos tragediją, milijonų asmenų nelaimes, sugriautą šalį ir dvasinę agoniją. „Trokštame būti bebalsių balsu“, – pridūrė ganytojas.
Tuo tarpu vyskupas Paulas Hinderis priminė Jemeno situaciją. Priešingai nei kelios kitos Arabijos pusiasalio šalys, garsėjančios gerove, ambicingais sumanymais, tapusios ir migracijos dėl darbo traukos centrais, Jemenas yra viena iš skurdžiausių valstybių pasaulyje. 2014 metais čia prasidėjo politinė krizė, kuri netrukus virto pilietiniu karu, besitęsiančiu iki pat šiandien. Šio pilietinio karo ugnį taip pat kursto ir geopolitinės varžybos tarp musulmonų sunitų bei musulmonų šiitų valstybių bei jų sąjungininkų. Jemeno teritorijoje, kurioje nebeveikia valstybės institucijos, prieglobstį rado ir įvairios džihadistų grupuotės.
„Situacija šalyje dramatiška dėl pilietinio karo ir išorinių įtakų, dėl ligų ir pandemijos. Šioje situacijoje labai sunku visiems Jemeno gyventojams“, – kalbėjo vyskupas Hinderis. Galima priminti, kad prieš du tris metus Jungtinių Tautų Organizacijos pareigūnai buvo perspėję, kad virš dvidešimties milijonų Jemeno gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o aštuoni milijonai patiria tiesioginio bado riziką. Tuo metu šio krašto padėtis buvo pavadinta „didžiausia humanitarine krize pasaulyje“. Šiandien situacija šiek tiek stabilizuota, tačiau išlieka labai trapi. Birželio mėnesį UNESCO perspėjo, kad virš dviejų milijonų vaikų gali vėl atsidurti prie badmiriavimo slenksčio.
Kitame interviu „Vatican News“ interneto svetainei vyskupas Hinderis sakė, kad jo turimos žinios leidžia iš esmės patvirtinti Jungtinių Tautų pranešimus apie baisią Jemeno padėtį. Tačiau, pasak jo, kai kurių dalykų nesimato. Pavyzdžiui, jei tarptautinė bendruomenė ir skiria pagalbą, Jemene nebeegzistuoja patikimų institucinių tinklų, kurie ją galėtų paskirstyti. Jei ir skiriama parama medicinos ir sveikatos sektoriui, daug kur paprasčiausiai nebėra ligoninių: jos sugriautos bombų, gydytojai išblaškyti.
Niekas negali pasakyti, kiek Jemene liko krikščionių. Spėjama, kad iki karo jų galėjo būti keliasdešimt tūkstančių – čia gimusių ir migrantų. Dalis pabėgo, dalis savo noru arba prievarta atsivertė į islamą, dalis slepia savo tapatybę, nes, anot vieno Jemeno krikščionio, „mano gyvybė kainuoja mažiau nei dolerį“. 2015–2016 metais įvykdyta daug tyčinių išpuolių prieš krikščionis ir bažnyčias, motyvuotų tiek džihadistine teroristine ideologija, tiek kriminaliniais motyvais, manant, kad už pagrobtą vienuolį arba kunigą misionierių galima gauti daug išpirkos.
Skaudi drama įvyko 2016 kovo 4 dieną, kai Adeno mieste, antrame pagal dydį, teroristai užpuolė Gailestingosios meilės seserų, kitaip vadinamų Motinos Teresės seserimis, prižiūrėtus senelių ir neįgaliųjų namus. Jie nušovė keturias vienuoles, kurios dirbo slaugėmis – dvi iš Ruandos, vieną iš Kenijos ir vieną iš Indijos, taip pat dar dvylika žmonių – senelių namų sargą, vairuotoją, virėjas, darbininkus. Teroristai taip pat pagrobė kunigą salezietį iš Indijos Tomą Uzhunnalil, kuris buvo išlaisvintas po 18 mėnesių.
Vyskupas Hinderis taip pat komentavo situaciją kituose Arabijos pusiasalio kraštuose. Pietų vikariatui, be Jemeno, priklauso Jungtiniai Arabų Emyratai ir Omanas. Šiaurės Arabijos vikariatui, kuriam vyskupas Hinderis vadovauja, kol bus paskirtas atskiras vikaras, priklauso Saudo Arabija, Bahreinas, Kuveitas ir Kataras. Abejuose vikariatuose gyveno pusketvirto milijono katalikų, neskaičiuojant kitų konfesijų krikščionių. Pasak vyskupo Hinderio, kadangi dauguma krikščionių Arabijos pusiasalyje gyvena darbo sumetimais, pandemijos sukelta ekonominė krizė neabejotinai smarkiai juos paveiks, dalis praras ar jau prarado darbus, bus priversti išvykti. Kita dalis lieka ir tikisi, kad gyvenimas greitai grįš į normalias vėžes.
Deja, pandemija sulėtino ir „Abraomo šeimos namų“ – tarpreliginio centro – statybas ir atidarymą Abu Dabyje, kaip buvo pranešta popiežiaus Pranciškaus vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose proga. Pasak vyskupo Hinderio, po to, kai popiežius ir Al Azharo didysis imamas pasirašė Dokumentą apie žmogiškąją brolybę, jaučiamas susidomėjimas ir poreikis vienas kitą pažinti labiau. (RK / Vatican News)
