Paieška

Vatican News
Grafičių meistras (Prancūzija) Grafičių meistras (Prancūzija)  (AFP or licensors)

Aleksandras, grafičių meistras, kuris tapo ikonas

Aleksandro Tsypkovo dėka, žingsniuojant gatvėmis tavo žvilgsnis gali susitikti su Kristaus, šv. Jurgio ar šv. Jono Krikštytojo žvilgsniu.

Jo nuostabios milžiniškos ikonos stulbina Maskvą jau penketą metų, vaikinas turi talentą. Aleksandro Tsypkovo dėka, žingsniuojant gatvėmis tavo žvilgsnis gali susitikti su Kristaus, šv. Jurgio ar šv. Jono Krikštytojo žvilgsniu. Tai ne paprastas gatvės menininkas, jis save laiko krikščioniu menininku.

Menininkų grupės „After Icon“ („Po ikonos“) narys Aleksandras, trijų kolegų padedamas, gražina miestą purkšdamas dažus iš flakonėlių.  Aleksandras Tsypkovas taip kuria šventas ikonas. Baigęs darbą, jis dėvi grafičių meistro atributiką. Naudodamas purškiamus dažus jis gali atvaizduoti šventųjų veidus, kurie yra daug didesni nei tradiciškai tapomi ant medžio.

Būdamas tarp kanoniškiausių ir avangardinių ikonų, stilius „Po ikonos“ šiandien sujungia krikščionišką paveldą ir ateitį. Vienintelė problema – šie grafičiai laikomi nelegaliais, juos miesto administracija nuolat naikina. Tačiau išlieka galimybė jomis grožėtis jaunuolio Instagram paskyroje. Vienas naujausių jo darbų – rugsėjo 13-osios kūryba – senus didmiesčio pastatus dengiantis šv. Jono Krikštytojo biustas.

Maskva turtinga architektūros paminklais, bažnyčiomis, kultūra. Tačiau finansinė padėtis neleidžia tinkamai prižiūrėti paveldo, ilgainiui jis praranda dalį savo, galima pavadinti, auros. Ir čia menininkų grupė siūlo išeitį – negalėdami rekonstruoti vieno ar kito pastato, jie bent jau restauruoja regimai padengdami pastatų sienas grafičiais – milžiniškais ir įspūdingais. Visi jie sukurti pagal ikonografinius kanonus, kurie paiso krikščioniškos estetikos, vizualiai prieinami visiems.

Rusų menininkai nuo seno pasižymi ortodoksišku išpažinimu, giliu krikščionių tikėjimu. Jų esminis siekis – parodyti, leisti pamatyti grožį, tai dvasinis tikslas. Kaip sako vienas grupės narių, Antonas Belikovas, jų darbai – tai tarsi ženklai, rodantys kelią pas Kristų.

Taigi, tai ir būdas priartinti maskviečius prie ortodoksų kultūros šaknų. „Jei žmogus susižavi, jei pajunta kažką, kas jį patraukia prie Dievo, į bažnyčią – tai ir yra mano pergalė“, – sako Aleksandras. Taip griūvančios bažnyčios ir apleisti pastatai tampa puikia dirva grupės veiklai. Jie gavo arkikunigo Leonido Kalinino, kultūros, architektūros ir Bažnyčios restauravimo ekspertų tarybos pirmininko, palaiminimą: „Manau, kad nereikia stabdyti šių žmonių, nes juos įkvepia troškimas tam tikru būdu išreikšti savo pasaulėžiūrą. Jie nori, kad šiuos šventus atvaizdus galėtų išvysti kuo daugiau žmonių, ir ne tik uždaroje šventovės erdvėje, tačiau plačiau, štai taip, einant pas žmones“. Belieka išsaugoti bent jau grafičius, sukurtus ant bažnyčių sienų.

(DŽ/Aleteia)

2020 rugsėjo 27, 10:03