Paieška

Vatican News
 (ANSA)

Baltarusija. Malda už teisingumą ir visuomenės brolybę

Šeštadienį, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minint Mariją Karalienę, Baltarusijos Breslaujos miestelyje, prie sienos su Lietuva ir Latvija, buvo švenčiami kasmetiniai Marijos – Ežerų karalienės – atlaidai. Pagrindines Mišias aukojo Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius.

Piligrimai keliauja į šventoves trokšdami, kad Dievas juo paguostų ir sustiprintų, meldžia šventųjų ir visų pirma Švč. Mergelės Marijos užtarimo, sakė arkivyskupas. Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui. Reikia juo taip pasitikėti, kaip Marija. Ji pasitikėjo, dėl to buvo pašaukta atlikti tokį svarbų vaidmenį išganymo istorijoje.

Pasak arkivyskupo, Evangelijoje aprašyta Apreiškimo Marijai scena mus moko, kokia turi būti mūsų laikysena Dievo akivaizdoje. Marija neslepia, kad, sužinojusi apie Dievo jais skirtą planą, ji baiminasi. Marija bijo, panašiai kaip bijojo Adomas ir Ieva po nuopuolio. Tačiau ji nesislepia iš baimės, bet užmezga su Dievu dialogą. Jei baimė yra nuodėmės vaisius, tai pasitikėjimas yra malonės vaisius. Marija yra naujasis žmogus, kuris pasitiki Dievu. Tai yra labai svarbus pavyzdys kiekvienam iš mūsų ir visai mūsų šaliai, kuri išgyvena precedento neturinčią socialinę ir politinę krizę, sakė arkivyskupas Kondrusiewiczius. Jis pridūrė, kad šiandien, kai daugelis žmonių jaučia baimę ir pasimetimą dėl neaiškios ateities, labai svarbu eiti pirmyn pasitikint Dievu, kuriam nėra neįmanomų dalykų.

Be Dievo malonės neįmanoma atkurti žmonių brolybės ir pasitikėjimo bei užmegzti normalių santykių visuomenėje, neįmanoma atleisti ir pasitikėti kitais žmonėmis. Todėl turime prašyti Dievo pagalbos. Turime prašyti malonės atleisti vieni kitiems, nebijoti ir mylėti vienas kitą, kaip Dievas mus myli, sakė arkivyskupas.

Marija vadina save tarnaite ir visas jos gyvenimas – tai tarnavimas Dievui ir žmonėms. Pasak arkivyskupo, ji yra pavyzdys, kaip turėtų elgtis valdantieji. Taip pat Jėzus sako, kad tas, kuris nori būti pirmas, tebūna visų tarnas. Kai kuriems žmonėms sunku suprasti šį krikščionišką požiūrį į valdžią. Tačiau reikia pagaliau atsisakyti savanaudiško valdžios naudojimo, kuris lemia jos diskreditavimą. Remiantis Evangelijos dvasia ir socialiniu Bažnyčios mokymu, valdžia turi tarnauti žmonėms ir rūpintis visų be išimties piliečių gerove.

Arkivyskupas pridūrė, kad šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje pagarba nuomonių skirtumams turi būti norma, o kitaminčiai neturi būti persekiojami. Kiekviena politinė ir socialinė jėga turi tarnauti ne savo siauriems interesams, bet visų labui. Kad tai įvyktų, reikia pakeisti širdį. Tai yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, kurį turime žengti. Jei nepakeisime širdies, neįvyks ir permainos visuomenėje, sakė arkivyskupas.

Laivės kelias sekmadienį

Lietuvoje sekmadienį buvo surengtas Laisvės kelias, kuriuo buvo paminėta 1939 m. Molotovo-Ribbentropo pakto, atnešusio Lietuvai nelaisvę ir ilgiems dešimtmečiams padalinusio Europą, sukaktis, o taip pat siekis susigrąžinti laisvę, 1989 m. rugpjūčio 23-ąją paskatinęs du milijonus Baltijos valstybių gyventojų susikibti rankomis į gyvą grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą ir Taliną. Minint šias sukaktis buvo solidarizuojamasi su baltarusių tauta. Sekmadienį žmonių grandinė sujungė Vilnių su prie Baltarusijos sienos esančiais Medininkais.

Lietuvos vyskupai prieš kalias dienas paragino rugpjūčio 23-ąją dėkoti Dievui už laisvės dovaną bei melsti jos tiems, kurie šiandien yra persekiojami ir bauginami. „Tieskime ranką ir mūsų broliams baltarusiams bei melskimės už šią tautą, kad Viešpats laimintų jų žygį į laisvę. Junkimės į maldos ir bičiulystės bendruomenę, ant tvirtos uolos statydami savo ir kitų tautų kelią“, – ragino Lietuvos vyskupai.

Laivės kelią sekmadienį šventė ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Solidarumo su baltarusiais akcija buvo surengta ir Romoje. Apie du šimtus žmonių – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, italų – sekmadienio pavakare dalyvavo mitinge, surengtame prie Baltarusijos ambasados.

Už Baltarusiją ir jos gyventojus sekmadienį buvo meldžiamasi ir Lenkijoje. Varšuvoje aukotose Mišiose kartu su lenkais dalyvavo mieste gyvenantys baltarusiai ir ukrainiečiai. Mišias aukojęs kunigas priminė šv. Jono Pauliaus II žodžius, ištartus per jo pirmąjį vizitą Lenkijoje 1979 m.: „Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią ir atnaujinki žemės veidą. Šios žemės veidą.“ Nuo tos akimirkos prasidėjo judėjimas, sugrąžinęs Lenkijai laisvę. Šiandien to paties meldžiame baltarusių tautai. (JM / catholic.by / Vatican News)

2020 rugpjūčio 24, 10:49