Paieška

Vatican News

Honkongas netenka laisvės?

Birželio 30 dienos vakare Honkonge įsigaliojo naujasis saugumo įstatymas ir per pirmąsias 24 valandas įvyko pirmieji areštai, pateisinti šiuo įstatymu. Pasak įstatymo kritikų, tai „vienos valstybės, dviejų sistemų“, visuomenės demokratėjimo pabaiga, baimės ir užtildymo klimato diegimas.

Galima priminti, kad 1997 metais Hongkongas, buvusi britų kolonija, buvo atiduota Pekino jurisdikcijai. Tačiau buvo susitarta, kad ši teritorija išlaikys plačią politinę, teisinę ir ekonominę autonomiją. Šis susitarimas turi galioti iki 2047 metų. Honkongo santvarka ženkliai skiriasi nuo kontinentinės Kinijos, Honkongo gyventojai iki šiol galėjo džiaugtis gerokai didesnėmis teisėmis, laisvėmis, tarp kurių ir religijos laisve, akademine ir spaudos laisve, galimybe keliauti. 

Ilga krizė

Dabartinė krizė prasidėjo 2019 metais, kai Honkongo autonominė vyriausybė paskelbė, jog žada priimti ekstradicijos įstatymo projektą. Pilietinių judėjimų akyse šis įstatymas menkino Honkongo autonomiją. Prasidėjo kassavaitinės manifestacijos, kelios iš jų buvo itin įspūdingos, subūrusios daugiau nei po milijoną dalyvių. Taip pat neišvengta susidūrimų tarp manifestantų ir policijos, žalos privačiai ir viešai nuosavybei, kartą buvo apgulta ir valdžios būstinė, tačiau dauguma manifestacijų vyko taikiai ir be smurto proveržių.

Naujasis saugumo įstatymas buvo svarstomas ir priimtas už uždarų durų, tik tada paviešintas. Jame įsteigiami separatizmo, antivalstybinės veiklos, terorizmo ir bendradarbiavimo su užsienio jėgomis nusikaltimai, už kuriuos numatytos didelės bausmės, iki įkalinimo iki gyvos galvos. Taip pat bus įsteigta tiesiogiai Pekino valdžiai pavaldi saugumo tarnyba, kuri naudosis išplėstomis galimybėmis sekti, kontroliuoti skambučius ir kitaip stebėti asmenų gyvenimą. Kadangi saugumo įstatymas yra susietas su nacionaliniu saugumu, kai kuriais atvejais bus leidžiama teisti už uždarų durų, be prisiekusiųjų, be liudininkų ir be pareigos paviešinti įrodymus. Terorizmo apibrėžimas toks platus, kad išmuštas langas gali būti pavadintas maištu prieš valstybę ir teroro aktu. Žinodami autoritariškas Pekino tendencijas, kurioms pavaldūs ir teismai, Honkongo aktyvistai tvirtina, kad šis įstatymas yra skirtas atgrasyti net nuo paprasčiausio pilietinės valios parodymo. 

Honkongo arkivyskupijos pozicija

Kaip šią situaciją išgyvena Honkongo katalikų bendruomenė? Žinoma, visuomenės pasidalijimas į tuos, kurie linkę į kompromisus su centrine valdžia, ir į tuos, kurie ragina kovoti už autonomijos išsaugojimą, jos neaplenkė. Kita vertus, Bažnyčia nėra politinė organizacija, nevykdo politinės programos ir gerbia politinės sferos savarankiškumą. Todėl Honkongo arkivyskupija neparėmė atskiros politinės jėgos, tačiau daug kartų priminė bendrus taikaus sugyvenimo ir teisingumo principus, tarp kurių yra valdžios pareiga išklausyti piliečius ir šių pareiga elgtis taikiai. Honkongo arkivyskupijos Taikos ir teisingumo komisija kelis kartus paragino gerbti pamatines asmenų teises ir laisves. 

Kaip minėta, viena iš tokių yra religijos ir įsitikinimų laisvė. Naujasis saugumo įstatymas numato galimybe kontroliuoti mokyklas, diegti jose ideologines programas. Viename susitikime tarp Honkongo pareigūnų ir kelių dešimčių religinių lyderių buvo raminama, kad bus išsaugota religijos laisvė: Honkongo arkivyskupijai priklauso dešimtys mokyklų, daug jų priklauso anglikonams ir įvairioms protestantiškoms bendruomenėms. Tačiau yra daug netikinčių, kad šie pažadai bus vykdomi ateityje. Tarp jų ir Honkongo arkivyskupas emeritas kardinolas Zen, kuris, kaip privatus asmuo, nepaisant garbaus amžiaus, aktyviai dalyvauja demokratinėje veikloje. 

Kardinolas Tong – saugokime vienybę

Tuo tarpu kardinolas John Tong Hon, kuris taip pat jau pasiekė emerito amžių, tačiau popiežiaus pavedimu toliau vadovauja Honkongo arkivyskupijai kaip apaštalinis administratorius, birželio 28 dienos komentare arkivyskupijos leidiniui „Kung KaoPo“ nurodė, kad šiuo metu jam itin svarbu išsaugoti katalikų bendruomenės tarpusavio vienybę. Nors viešojo saugumo poreikis yra suprantamas, kardinolas vylėsi, jog naujasis saugumo įstatymas nepanaikins viešų debatų tarp skirtingas idėjas turinčių žmonių. Kalbėdamas apie religijos laisvę, kardinolas priminė, kad religijos laisvės principas ir teisė savarankiškai organizuoti vidinį gyvenimą, kaip ir teisė dalyvauti socialiniame visuomenės gyvenime yra įrašyti į konstitucinį Honkongo autonominio regiono įstatymą, kurio galiojimas nenutrūko priėmus naująjį saugumo įstatymą. Honkongo arkivyskupijos ir Šventojo Sosto bendradarbiavimas taip pat turi būti vertinamas kaip vidinės santvarkos dalis, o ne kaip bendradarbiavimas su užsienio jėga. (RK / Vatican News)

2020 liepos 02, 14:20