Paieška

Vatican News
 Arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa Arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa 

Jeruzalėje aukotos Krizmos Mišios

Krizmos liturgija priklauso Didžiosios savaitės apeigoms, kurios šiemet dėl koronaviruso pandemijos beveik visur pasaulyje buvo atidėtos, taip pat Šventosios Žemės Bažnyčioje. Jos katalikų lotynų bendruomenei vadovaujantis patriarchato administratorius arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa Krizmos aliejus pašventino birželio 18 dieną, su patriarchato kunigais ir vyskupais aukojo šv. Mišias, su visais kartu atnaujino šventimų dieną duotus pažadus.

Dėl pandemijos ir jos pasekmių patirtas sunkus laikotarpis turi tapti kvietimu dvasininkams nauju būdu permąstyti save pačius, pareiškė homilijoje arkivyskupas. Jis Krizmos Mišias aukojo Getsemanės sodo bazilikoje.

Pirminis dvasininkų uždavinys – perduoti Dievo Žodį, kuris išgydo iš per daug trumparegiško žmogiškojo žvilgsnio, praplečia per daug susiaurintas politines ir socialines strategijas, nurodo mūsų išsisėmusioms ir nesiorientuojančioms bendruomenėms evangelinius tikėjimo kelius – paprastumo, nuosaikumo ir dalijimosi kelius, sakė kreipdamasis į savo Bažnyčios kunigus Pizzaballa.

Vyskupai ir kunigai turi tapatintis su Kristumi, atsisakydami visko, kas trukdo ryšiui su Dievu Tėvu. Ateitis atneš senų ir naujų vargų ir kentėjimų. Jiems pakelti reikia papildomo teisingumo, susitaikinimo ir meilės. Todėl reikia visiškai save dovanoti, prisiimti vargą, nešti vieniems kitų naštas per džiaugsmus ar skausmus, tarnystės vienatvėje ar broliškai pasidalijus.

Pasak arkivyskupo Pizzaballa, pasaulyje, kuris kalba apie laisvę, bet nuolat sukuria naujas vergovės formas, dvasininkai yra pašaukti išlikti laisvais – laisvais Rojui, laisvais nuo nereikalingų naštų, nuo papročių ir tradicijų, galbūt suteikiančių tikrumo, bet daugiau nebeturinčių ką pasakyti gyvenimui, nes nebegyvenančių tikrovėje, laisvais Išganymo šiandienai, kuri nuskamba kiekviename tikrame susitikime su Kristumi.

Bažnyčia ir dvasininkai neturi kurti naujų postų ar vaidmenų pasaulyje, bet turi vėl užimti vietą, kuri buvo Jėzaus ir kuri turėtų būti visų dvasininkų vieta – prie Jo Altoriaus ir Kryžiaus. Galima kentėti skausmą jį perkeičiant į auką, pasiaukojimą iki savęs išsižadėjimo. Būtent tokia Getsemanės sodo žinia: visiškai pasiduoti Dievo valiai, vykdyti ją ir pagal ją gyventi. (SAK / Vatican News)

2020 birželio 25, 14:54