JTO vadovas: reikia pasaulinio solidarumo
Jungtinių Tautų vadovas visų pirma dėkojo popiežiui Pranciškui už paramą, kurią jis suteikė iniciatyvai paskelbti visuotines paliaubas. Į Jungtinių Tautų raginimą nutraukti visus karus ir konfliktus jau atsiliepė 115 šalių vyriausybės, daug tarptautinių regioninių organizacijų, įvairių judėjimų ir visuomeninių grupių. Iniciatyvą parėmė taip pat kiti religiniai lyderiai. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius paminėjo ir ne mažiau svarbų popiežiaus raginimą saugoti vidinę namų ramybę, siekti santarvės šeimose. Tai labai svarbu, nes, deja, prasidėjus pandemijai buvo užregistruotas smurto namuose padidėjimas.
Pasak Antonio Guterreso, koronaviruso pandemija – tai ne tik rimta sanitarinė krizė, metusi milžinišką iššūkį sveikatos apsaugos sistemoms, labai rimtą susirūpinimą kelia ne tik ekonominės ir socialinės pasekmės, bet taip pat jos poveikis žmonių pasitikėjimui institucijomis, informacijos priemonėmis, šiose srityse dirbančiais žmonėmis. Pastarosiomis savaitėmis matėme, kaip labai papilto visokios sąmokslo teorijos ir ksenofobijos kurstymas. Buvo išpuolių prieš žurnalistus, medicinos darbuotojus, žmogaus teisių gynėjus. Pamatėme, kaip labai reikia kelti žmonių skaitmeninio raštingumo lygį, o kartu kokia didelė atsakomybė tenka socialinio komunikavimo priemonėms, jų savininkams ir darbuotojams, kad nebūtų leidžiama laisvai cirkuliuoti rasistinio, su žmogaus teisėmis nesuderinamo, sąmoningai kenkėjiško turinio žinioms. Šioje srityje irgi nepamainomai svarbus religinių lyderių vaidmuo, jų atsakomybė už pakantumą ir pagarbą savo bendruomenių viduje ir kitų atžvilgiu. Savaime suprantama, sakė Jungtinių Tautų vadovas, kad pandemija prislėgė žmones, kad daug žmonių nesusigaudo, kas aplink juos dedasi, ir ieško informacijos ar patarimo, dėl to dezinformacija gali padaryti labai daug žalos.
Dar gerokai prieš pandemijos pradžią daugiašalės tarptautinės politikos modelis buvo patekęs į krizę. Ar reikia bijoti, kad pandemija šią krizę dar labiau sustiprins? Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos vadovo, matome, kad kovoje su Covid-19 labai svarbus visų indėlis ir bendradarbiavimas. Virusas parodė mūsų visų globalinį pažeidžiamumą. Pasaulio pažeidžiamumas nesiriboja vien sveikatos apsaugos sritimi. Jį matome visose srityse, nuo jo nukenčia daugybė institucijų. Pandemija mums turi būti tarsi pavojaus signalas. Į globalines grėsmes turime reaguoti globaliniu solidarumu.
Stebint, kaip valstybės – tarptautinės bendruomenės narės – reaguoja į pandemijos iššūkį, gali susidaryti įspūdis, kad valstybės rikiuojasi į A ir B kategorijos grupes. Ar nėra pavojaus, kad pandemija dar labiau pagilins ir šiaip gilią prarają, kuri skiria turtingas šalis nuo neturtingų? Pandemija iš tiesų ištraukia į dienos šviesą įvairiausiais nelygybės formas, pradedant ekonominiais skirtumais ir nevienoda sveikatos apsaugos sistemų kokybe. Spėjama, kad artimiausiu metu vėl pradės didėti vargstančiųjų skaičius. Tai būtų pirmas kartas per tris dešimtmečius. Vargstančiųjų skaičius pasaulyje gali padidėti net puse milijardo. Negalime leisti, kad taip įvyktų. Reikia globalinio priemonių prieš krizę paketo, kuriam būtų skiriama dešimt procentų pasaulinės ekonomikos resursų. Turtingos valstybės sugebės pačios išbristi iš krizės, tačiau neturtingoms šalims reikalinga didelė ir skubi pagalba, sakė Jungtinų Tautų vadovas Vatikano žinių tarnybai duotame interviu. (JM / Vatican News)
